Dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis kaltinamai šiaulietei leista matytis su vaikais

Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis leido kaltinamajai E.V. du kartus per savaitę pasimatyti su mažamečiais vaikais.
Mama ir kūdikis
Mama ir kūdikis / 123RF.com nuotr.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, moteris su vaikais galės bendrauti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Ši teismo nutartis neskundžiama.

Dėl šio atvejo pasitarimą šią savaitę buvo sukvietęs Šiaulių meras Artūras Visockas, skelbė savivaldybė.

Savivaldybės pranešime teigta, jog moteris nuo savo vaikų yra atskirta beveik dvejus metus.

2018 metų balandžio mėnesį jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą vienam iš savo sūnų.

Jai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais. Atskiriant vaikus nuo mamos, vienam iš jų buvo 10, kitam 5 metukai.

Ši kardomoji priemonė nebuvo panaikinta ir tada, kai visi surinkti reikalingi įrodymai buvo perduoti teismui.

„Vaiko teisių apsaugos sistema išsigimė ir pradėjo veikti prieš vaiko interesus. Sistema nubaudė ne tik mamą, bet ir vaikus, – savivaldybės pranešime teigė meras, – mamos ir vaikų ryšio neužtikrinimo pasekmės vaikams gali būti žymiai skaudesnės, nei galimai padaryta nusikalstama veika. Suardytas vaikų prieraišumas ir pažeista vaikų teisė į šeimos identitetą.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Visockas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Visockas

Pasak savivaldybės, atsakingų institucijų susitikimo metu pastebėta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos ir teisėsaugos institucijų. Nors šeima nebuvo patekusi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį ir nenustatytas rizikos vaikams lygis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, o vėliau ir teismas nusprendė, kad vaikus būtina laikyti atskirtus nuo mamos.

„Visi šios situacijos dalyviai – ikiteisminio tyrimo institucija, teismas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vaikų globos namai – dirbo formaliai, pamiršdami žmogiškumą, to pasekmė – beveik dvejus metus skriaudžiami vaikai ir jų mama. Visi turime pasistengti, kad sistema būtų žmogiška, o tokio pobūdžio bylos būtų sprendžiamos ypač greitai,“ – susitikimo metu pabrėžė Šiaulių meras.

Teismas ketvirtadienį pranešė, jog atsižvelgus į mažamečių nukentėjusiųjų interesus ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad kaltinamąją ir nukentėjusiuosius sieja artimi ryšiai, o baudžiamoji byla dar nėra baigta, manytina, jog nėra išnykę kardomosios priemonės skyrimo sąlygos ir pagrindai. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamoji E.V. yra nukentėjusiųjų motina, nukentėjusieji yra mažamečiai.

Be to, vaikų motinai tėvų valdžia nėra apribota, nes civilinė byla yra sustabdyta. Teismas akcentavo, kad yra labai svarbu, jog vaikai visiškai neprarastų ryšių su motina.

Be to, vaikų motinai tėvų valdžia nėra apribota, nes civilinė byla yra sustabdyta. Teismas akcentavo, kad yra labai svarbu, jog vaikai visiškai neprarastų ryšių su motina.

Kaltinamoji ir jos gynėjas teismo prašė panaikinti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais. Prokuroras ir kiti proceso dalyviai su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teismas prašymą tenkino iš dalies.

Kaltinamoji E.V. kaltinama padariusi du apysunkius tyčinius nusikaltimus dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis. Už minėtas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis nuosprendis bus skelbiamas vasario 28 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis