Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. lapkričio 20 d., kai iš Klaipėdoje esančio viešbučio bendro naudojimo balkono, esančio 14 aukšte, iškrito ir tragiškai žuvo manekenė Dovilė Didžiūnaitytė.
Tyrimo dalis dėl jaunos merginos žūties aplinkybių buvo nutraukta nenustačius, kad ji buvo nužudyta ar privesta prie savižudybės.
2020 metų sausį byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, Aivaras Miltenis kaltinant merginos išžaginimu, o Ričardas Pinikas – neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai bei poveikiu liudytojui.
Skyrė pustrečių metų įkalinimo
2022 metų spalį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją byla, pripažino A.Miltenį kaltu dėl išžaginimo ir skyrė jam realią 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kartu teistas R.Pinikas teismo buvo išteisintas dėl poveikio liudytojui bei fizinio skausmo sukėlimo, tačiau pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Jam taip pat paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos prokuratūra šį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka.
Vasario 1-osios nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismas prokurorės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o nukentėjusios D.Didžiūnaitytės atstovo, nuteistojo A. Miltenio gynėjo ir nuteistojo R. Piniko apeliacinius skundus atmetė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas – nuteistojo A.Miltenio atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Prokuroras siekia griežtesnės bausmės
Tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo netenkintas prokuroro apeliacinis skundas dėl R.Piniko išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtavimas viešbučio kambaryje prieš D. Didžiūnaitytę sukeliant jai fizinį skausmą) ir 233 straipsnio 1 dalį (poveikis bylos liudytojui, kad šis apklausų metu nuslėptų tikrąsias įvykio aplinkybes apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei smurtavimą prieš D. Didžiūnaitytę) bei neteisingai paskirtų (per švelnių) bausmių R. Pinikui dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platint, o A. Milteniui – dėl išžaginimo.
Antradienį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis LAT pateikė kasacinį skundą, prašydamas grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kadangi kasacinės instancijos teismas negali asmens pripažinti kaltu.
Prokuratūros kasaciniame skunde teigiama, kad R. Piniko išteisinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 233 straipsnio 1 dalies yra nepagrįstas, kadangi šioje dalyje teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Skundas dėl per švelnių bausmių neteiktas
Kasacinis skundas dėl per švelnių bausmių abiem kaltinamiesiems neteiktas, kadangi pagal įstatymą tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir šie klausimai galutinai buvo išspręsti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio, Baudžiamajame kodekse nėra nustatytos konkrečios taisyklės dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo, kurios leistų suskaičiuoti, kokio konkretaus dydžio bausmę sankcijos ribose turi parinkti teismas konkrečioje byloje.
Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į individualias kiekvienai bylai aplinkybes, apibūdinančias tiek nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek konkrečios veikos pobūdį ir pavojingumą. Šioje byloje nėra pagrindo pagrįstai konstatuoti, jog nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismai būtų netinkamai pritaikę šias taisykles.
