Dėl šešėlinių susitarimų remontuojant Šiaulių apskrities kelius nuteisti septyni kaltinamieji

Įvairiomis nusikalstamomis veikomis – kyšininkavimu, papirkimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu – šioje byloje kaltinami septyni asmenys: dabar jau buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Artūras Aušra, buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ buvęs vadovas Juozas Aleksa, šios bendrovės tada buvęs Komercijos direktorius Darius Strioga, dabar einantis vienos privačios bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, ir dar trys kitų privačių bendrovių vadovai – Viktoras Vachteris, Erlandas Baliutavičius ir Rimantas Vaitkus.

Teismas nustatė, kad LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus tuometinis vedėjas A.Aušra sudarydavo bendrovei „Šiaulių plentas“ palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų liepos mėnesio.

Jis informuodavo įmonės direktorių J.Aleksą apie organizuojamus valstybinės reikšmės kelių tvarkymo viešuosius pirkimus, derindavo pirkimo procedūrų eigą įmonės naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas bendrovei laimėti pageidaujamus viešuosius pirkimus Šiaulių regione.

A.Aušra iš šios konkursus laimėjusios bendrovės atstovų J.Aleksos ir D.Striogos iš viso priėmė daugiau nei 29 tūkstančius eurų vertės kyšių.

Veikdamas minėtos bendrovės naudai A.Aušra iki pirkimų paskelbimo leido J.Aleksai pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas – kokių kelių atkarpų remontu „Šiaulių plentas“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime.

Pavyzdžiui, 2016 m. birželį LAKD vykdant viešąjį pirkimą dėl projekto „Valstybinės reikšmės kelio Joniškis–Linkuva ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A.Aušra dar iki viešojo pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkrečią tiekėją – bendrovę „Šiaulių plentas“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį – informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su tuometiniu bendrovės vadovu J.Aleksa ir pokalbių metu J.Aleksa nurodė perkančiosios organizacijos atstovui A.Aušrai tikslias kelio atkarpas – nuo 26,8 iki 28,3 km.

Neilgai trukus, A.Aušra atrinko šiam viešajam pirkimui kviestinius tiekėjus, tarp kurių buvo ir „Šiaulių plentas“. Ši bendrovė buvo paskelbta nugalėtoja, su ja pasirašyta ir pirkimo sutartis. Ne tik už šį, bet ir už kitus pagal panašią schemą vykdytus viešuosius projektus, LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A.Aušra iš šios konkursus laimėjusios bendrovės atstovų J.Aleksos ir D.Striogos iš viso priėmė daugiau nei 29 tūkstančius eurų vertės kyšių.

Minėtos bendrovės vadovai per Šiauliuose veikiančią vieną bendrovę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ lėšomis apmokėjo dalį A.Aušros įsigyjamo automobilio vertės, taip pat bendrovės lėšomis A.Aušros sodo name buvo atlikti remonto darbai.

Tuometinis „Šiaulių plento“ vadovas J.Aleksa pavaldiems bendrovės darbuotojams nurodė atlikti A.Aušrai reikalingus daiktų pervežimo, montavimo, statybos darbus: Molėtų rajone esančioje A.Aušros sodyboje už konkursus laimėjusios bendrovės lėšas buvo nupirkta ir sumontuota židinio kapsulė, statybinių medžiagų, įrankių, iš kito miesto į tą pačią sodybą pervežti A.Aušrai ir jo sutuoktinei priklausantys daiktai. Tik vien tai viešųjų pirkimų konkursus laiminčiai bendrovei kainavo apie 9000 eurų.

Teismas nustatė, kad šioje byloje pagal panašią schemą vykdant viešuosius pirkimus veikė ir buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Androsovas.

Jis susitaręs su tos pačios kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovais, juos informuodavo apie Šiaulių miesto savivaldybėje numatomus ir (ar) vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir įmonei sudarydavo išskirtines sąlygas, nepagrįstą konkurencinį pranašumą.

Įmonė savo lėšomis apmokėjo dalį A.Androsovo įsigyjamo automobilio vertės, taip pat iš įmonės lėšų nupirko mobiliuosius telefonus, kompiuterius, kurie buvo perduoti A.Androsovui.

Už tai jam buvo atsilyginta daugiau kaip 16 tūkstančių eurų kyšiu. Per Šiauliuose veikiančią jau kitą privačią bendrovę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekanti įmonė savo lėšomis apmokėjo dalį A.Androsovo įsigyjamo automobilio vertės, taip pat iš įmonės lėšų nupirko mobiliuosius telefonus, kompiuterius, kurie buvo perduoti A.Androsovui.

Teisme kaltinamasis J.Aleksa sakė, kad byloje nurodyto dydžio kyšis nebuvo duotas. Anot jo, A.Androsovui buvo tik padėta kiek įmanoma pigiau įsigyti automobilį – paprašyta padaryti nuolaidą. J.Aleksa tvirtino, kad bendrovė konkursus laimėdavo, nes atitikdavo sąlygas ir pasiūlyta mažiausia kaina.

Buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, kaltinamasis A.Androsovas neigė padaręs nusikalstamas veikas organizuojant viešuosius pirkimus, tačiau pripažino, kad kyšį paėmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, atskleidė dalį veikos padarymo aplinkybių, tuo padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką, teismas sprendė, kad įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant šiam kaltinamajam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Kiti kaltinamieji savo kaltę neigė.

Bylą išnagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad visiems kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, specialistų duotais parodymais, kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga.

Teismas pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys yra gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo, veikas padariusių asmenų kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teismo įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma, byloje nustatytos įvykių eigos ir situacijos vertinimas, teismui leido daryti neabejotiną išvadą, kad asmenys padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal ikiteisminio tyrimo metu pareikštus ir teisme prokuroro pateiktus patikslintus kaltinimus.

Teismas visus kaltinamuosius pripažino kaltais ir paskyrė jiems bausmes:

• Juozui Aleksai už papirkimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą – 18 830 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
• Dariui Striogai už papirkimą – 11 298 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
• Artūrui Aušrai už kyšininkavimą, dokumentų klastojimą – laisvės atėmimą 3 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – 941 euro dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo sprendimu iš nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 29078 eurai.
• Andriui Androsovui už kyšininkavimą – laisvės atėmimą 2 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 1 metams. Teismo sprendimu iš nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 12 750 eurų.
• Viktorui Vachteriui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 5649 eurų dydžio baudą.
• Erlandui Baliutavičiui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 3766 eurų dydžio baudą.
• Rimantui Vaitkui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 5649 eurų dydžio baudą.

Nuteistieji V.Vachteris, E.Baliutavičius ir R.Vaitkus baudas įpareigoti sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kiekvienas.

Kaip nusikalstamos veikos rezultatas – mobiliojo ryšio telefonai, nešiojamieji kompiuteriai – teismo sprendimu iš nuteistųjų bus konfiskuoti.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.