„Kaltę dėl tėvo mirties medikai stumdo vienas nuo kito. Tačiau tylėti irgi negaliu“, – teigė Veisiejų miestelio gyventoja Erika Petrauskienė, prieš porą savaičių į amžinojo poilsio vietą palydėjusi brangų žmogų.
Moteris jau kreipėsi į Lazdijų ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vitą Šimkonį dėl savo tėvo Zeniaus Vito Sukacko gydymo ir mirties aplinkybių tyrimo. Artimiausiu metu ji žada tai padaryti raštu. Tokį pat prašymą moteris ketina įteikti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakingiems darbuotojams.
Diagnozavo pavėluotai
61 metų Veisiejų miestelio gyventojas Z.V.Sukackas skausmus dešinėje pilvo pusėje pradėjo jausti rugsėjo pabaigoje. Iki tol jokių didesnių sveikatos sutrikimų vyras nejautė. Tačiau šįkart skausmai nesiliovė varginti, tad pagalbos jis kreipėsi į Veisiejų ambulatorijos medikus. Vyriškį apžiūrėjusiam gydytojui Arvydui Mazurkevičiui ne iš karto pavyko nustatyti negalavimo priežastį.
„Kraujo tyrimai rodė uždegimą, bet medikas nenustatė židinio“, – tvirtino mirusiojo dukra. Tik prabėgus daugiau nei savaitei, Veisiejų gydytojas diagnozavo apendicitą ir ligonį nusiuntė į Lazdijų ligoninę.
Vilniaus medikai buvo bejėgiai išgelbėti mūsų šeimai brangų žmogų. Jei Veisiejuose būtų buvusi laiku diagnozuota liga, o Lazdijuose paskirti kraują skystinantys vaistai, tragiškos baigties gal būtų pavykę išvengti.
„Z.V.Sukacką pas mus atsiuntė tik po echoskopijos, kai rado išplitusį pūlingą procesą“, – patvirtino Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vitas Šimkonis. Pasak jo, pacientas chirurgo Juozo Patašiaus operuotas tą pačią dieną. „Manau, kad svarbiausia priežastis buvo tai, jog ligonis į mus kreipėsi per vėlai“, – neabejojo V.Šimkonis.
Paprašė siuntimo
Z.V.Sukacko artimieji rūpinosi vyro sveikata, kasdien lankė jį ligoninėje, slaugė ir nerimastingai stebėjo, kaip jis nyksta. Anot E.Petrauskienės, operavęs chirurgas nuo artimųjų neslėpė, kad operacija buvusi sunki, tačiau apie galimas komplikacijas neužsiminė nė žodžiu.
„Kai paklausiau, kokius vaistus skyrė, gydytojas J.Patašius pasakė, kad išrašyti antibiotikai, o pasidomėjus apie kraują skystinančius vaistus pareiškė, kad jie nebūtini“, – LŽ pasakojo E.Petrauskienė.
Moteris tikino supratusi, kad po operacijos per vieną dieną neįmanoma pasveikti, tačiau nekrintanti temperatūra jai kėlė vis didesnį nerimą. Tėvas kasdien jautėsi vis blogiau. J.Patašius artimuosius raminęs, esą reikia kantrybės, nes operacija buvusi sudėtinga.
Kai Z.V.Sukackas du kartus stipriai priduso, jo žmona paprašė peršviesti plaučius. Į prašymą buvo atsižvelgta. Nors po procedūros Lazdijų medikai artimuosius nuramino, esą „plaučiai tvarkingi“,
E.Petrauskienė iškart paprašė siuntimo į Vilnių. „Iš pradžių J.Patašius pasiūlė važiuoti į Kauną, nes esą Vilniuje jis neturi pažįstamų gydytojų, bet išrašė siuntimą į Santariškių pilvo chirurgijos kliniką“, – teigė E.Petrauskienė. Į Vilnių spalio 16–ąją sunkus ligonis nugabentas Lazdijų ligoninės greitosios pagalbos automobiliu.
Išgelbėti nepavyko
Anot Z.V.Sukacko artimųjų, Santariškių medikai išvalė pūlius iš žaizdos, išėmė iš jos tamponą ir tą pačią dieną diagnozavo dešinės pusės plaučių uždegimą. Spalio 18–ąją, praėjus maždaug trims savaitėms, kai pasijuto blogai, vyras mirė. Dėl komplikacijų jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Mirties liudijime kaip pagrindinė mirties priežastis įvardyta plaučių arterijos embolija, o liga, sukėlusi mirtį, – pilvo ertmės abscesas.
„Vilniaus medikai buvo bejėgiai išgelbėti mūsų šeimai brangų žmogų. Jei Veisiejuose būtų buvusi laiku diagnozuota liga, o Lazdijuose paskirti kraują skystinantys vaistai, jis nebūtų uždusęs nuo trombo ir tragiškos baigties gal būtų pavykę išvengti“, – LŽ teigė E.Petrauskienė.
Stengsis išsiaiškinti
„Paprašėme patanatomo tyrimo išvadų, atliksime vidinį tyrimą ir pateiksime išvadas. Tik tuomet įvardysime savo medikų klaidas, – sakė V.Šimkonis. – Iš patirties žinau, kad supūliavęs apendicitas visada kelia didelę grėsmę žmogaus gyvybei dėl dažnai kylančių komplikacijų, nes tai liga chameleonas. Manau, mūsų medikai suteikė kompetentingą pagalbą.“ Anot aukščiausios kategorijos pilvo chirurgo V.Šimkonio, artimųjų tvirtinimas, kad ligonio pilve operacijos metu per neapsižiūrėjimą buvo paliktas tamponas, yra visiška nesąmonė. „Vienas pūliuojančių žaizdų gydymo būdų – setonavimas, kai į žaizdos vidų įvedamas tamponas, kad absorbuotų pūlius“, – teigė V.Šimkonis.
Neaiškiais kaltinimais V.Šimkonis vadina ir neva ligoniui neskirtus kraują skystinančius vaistus, nes ligos istorijoje yra įrašas apie jų skyrimą. Gydytojo teigimu, net jeigu artimieji būtų teisūs, Vilniuje Z.V.Sukackas dvi dienas juos vartojo ir tik po to jį ištiko embolija.
„Dėl Z.V.Sukacko netekties atsiprašiau artimųjų. Galbūt jų skausmas būtų buvęs mažesnis, jeigu prieš operaciją jiems būtų buvę paaiškinta apie komplikacijų grėsmę – ir žmonės būtų pasiruošę psichologiškai“, – LŽ apgailestavo V.Šimkonis.
