Kaip informuoja Kauno apygardos teismas, V.Šivickienė 2015 m. rugpjūtį buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste lengvuoju automobiliu iš Kaliningrado srities gabenanti 500 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“, 120 buteliukų vaistinio preparato „Valokordin“, 48 buteliukus „Naftizin“, 32760 kapsulių „Omeprazol“, taip pat 3040 pakelių cigarečių.
Teismas pripažino V.Šivickienę kalta ir nusprendė skirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną, o jai priklausantį lengvąjį automobilį konfiskuoti.
Leidžiamą kiekį iš Rusijos Federacijos vežamų prekių ji turėjo krepšyje, o kita dalis buvo paslėpta automobilio kėbulo konstrukcijose.
Kaltinamoji pripažino gabenusi vaistus, tačiau tvirtino, kad vaistai buvo skirti jos ir jos artimųjų reikmėms, o kad juose yra draudžiamų psichotropinių medžiagų, teigė nežinojusi.
Šį kaltinamosios teiginį patvirtino byloje esantys medicininiai dokumentai, rodantys kad V.Šivickienei ir šiuo metu skiriami panašios sudėties, kaip ir vieni iš jos gabentų, vaistai. Ši aplinkybė, taip pat ir apklausto eksperto paaiškinimai leido teismui daryti išvadą, kad vaistus V.Šivickienė ketino vartoti pagal paskirtį, o ne kaip psichotropinę priemonę. Ir nors kaltinamoji nesuvokė, jog įsigijo ir gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ji suprato, kad minėtas prekes veža neteisėtai.
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad V.Šivickienės padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkė nėra tiek pavojinga, kad jai reikėtų skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, o net ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ši bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui.
Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino V.Šivickienę kalta ir nusprendė skirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną, o jai priklausantį lengvąjį automobilį konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
