Pasak prokuroro Arvydo Navicko, įtarimų dėl sukčiavimo kilo Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kuri pervesdavo vaistinei pinigus už įsigytus tvarsčius, skirtus opoms gydyti. Šių medicinos priemonių per metus buvo įsigyta šimtai ir visi jie buvo pirkti vienoje vaistinėje. Vieno pleistro kaina siekia 10–15 eurų, o bendra vertė sudaro apie 170 tūkst. eurų.
Tokie pleistrai buvo perkami ir kitų įstaigų, tačiau tokiais kiekiais jų neįsigijo niekas.
Kilus įtarimų šioje ir kitose susijusiose įstaigose kratą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Klaipėdos apylinkės teisme kaltinamaisiais tapo šių globos namų, kuriuose slaugoma 160 pacientų, vyriausioji slaugytoja Vida Pučkočumienė bei įmonės, platinusios pleistrus, atstovas šiame regione Tomas Šimkūnas. Abu jie teisme parodymų kol kas nedavė.
Nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo tvarsčių platinimu besiverčiančios įmonės atstovas iš vyriausiosios slaugytojos gavo 32 globos namuose gyvenančių žmonių kompensuojamųjų vaistų pasus.
Kaltinime nurodoma, jog įmonės atstovas nuveždavo pasus gydytojams, kurie išrašydavo valstybės kompensuojamus receptus tvarsčiams. Su receptų knygelėmis vadybininkas važiuodavo į vieną uostamiesčio vaistinių.
„Vėliau juos ar sau pasilikdavo, ar realizuodavo. Gal net neatveždavo į pristatymo vietą, socialinės globos namus. Kur tie pleistrai yra – niekas nežino“, – sakė A.Navickas.
Receptus kompensuojamoms medicinos priemonėms įsigyti išrašė vienos Plungės medicinos įstaigos medikai, kurie periodiškai lankydavo šių globos namų gyventojus. Anot prokuroro, šie pripažino kaltę, gailėjosi ir kadangi nebuvo iki šiol teisti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.
„Šiuo metu apie 70 tūkstančių eurų žalos atlyginta, juos pervedė Plungės sveikatos centras, jausdamas pareigą dėl netinkamai išrašytų receptų“, – sakė prokuroras.
Tiriant bylą paaiškėjo, jog tokių pleistrų poreikio įstaigoje nebuvo, mat čia daug pacientų yra su psichine negalia. Žaizdos gydytos paprastomis priemonėmis – tirpalu ir bintu.
Įmonės atstovas T.Šimkūnas, panašu, nuo parduotų medicinos priemonių apyvartos gaudavo atlygį. Kokią naudą gavo kaltinamoji vyriausioji slaugytoja, nežinia.
Liudijo darbuotojos
Ketvirtadienį Klaipėdos apylinkės teisme liudijo Stonaičių globos namų darbuotojai – vyriausioji finansininkė, socialinės darbuotojos.
Jų teirautasi, kur laikomos kompensuojamųjų vaistų knygutės. Kaip paaiškėjo, už jas atsakinga buvo vyriausioji slaugytoja, kuri ir tapo kaltinamąja šioje byloje.
Vyriausioji finansininkė tikino kartą mačiusi kažkokias dėžes, numestas medicinos patalpose. Priekaištų slaugytojai dėl medicinos priemonių eikvojimo esą niekada neturėta, atlikus inventorizaciją viskas būdavo tvarkinga. Sujudimas įstaigoje kilo sužinojus apie kažkokius pleistrus, o ar jie naudoti pacientams, finansininkė sako nežinanti, nes nedirbanti tiesiogiai su ligoniais, be to, valstybės kompensuojamos priemonės į apskaitą nebūdavo įtraukiamos.
Dvi socialinės darbuotojos tikino, jog kiekviena iš jų globoja maždaug po 20 pacientų ir jiems tokių pleistrų nereikėjo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pripažinta civiline ieškove, ieškinys siekia kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.
