Vištų gaudytojų byla pareikalavo didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko. Lietuvis Edikas Mankevičius ir britai Jacqueline Hazel Judge bei Darrelas Jonas Houghtonas buvo teisiami vienoje byloje, tačiau skirtingose šalyse. Posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Susikalbėti padėjo dvi vertėjos: viena – Klaipėdoje, kita Anglijoje, Chathamo mieste, kur į posėdžius atvykdavo britų pora.
53 metų Klaipėdos rajono gyventojas ir vienos Jungtinėje Karalystėje užregistruotos bendrovės savininkai, sutuoktiniai išnaudojo priverstiniam darbui į Angliją atvykusius asmenis, tarp jų būrį lietuvių. Vergiją iškentę žmonės buvo išlaisvinti britų policijai surengus didelę operaciją ir sulaikius įtariamuosius. Į minėtą šalį jie vežti 2006-2012 metais.
Klaipėdos apygardos teismas penktadienį trijulę pripažino kaltais. Klaipėdos rajono gyventojui Edikui Mankevičiui už padarytus nusikaltimus pataisos namuose teks praleisti šešerius metus.
Jacqueline Hazel Judge bei Darrelas Jonas Houghtonas taip pat pripažinti kaltais. Moteriai skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jos bendrininkui skirta tokia pati bausmė.
Nuosprendį per 20 dienų kaltinamieji, nukentėjusieji, prokuratūra gali skųsti Apeliaciniam teismui.
Ar britų pora iš tiesų patirs, ką reiškia nelaisvė, nežinia. Anot teisėjos R.Bertašienės, atsižvelgiant į Didžiojoje Britanijoje vykstančias politines peripetijas, sunku pasakyti, kaip bus vykdomas teisingumas. Už tokius nusikaltimus britų gimtinėje laisvės atėmimo bausmėmis nėra baudžiama. Nusikaltimai nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
Už tokius nusikaltimus britų gimtinėje laisvės atėmimo bausmėmis nėra baudžiama.
Pasakojo apie patirtą košmarą
Vienas trejus, kitas penkerius – tiek vergijos metų patyrė du klaipėdiečiai, dirbę Didžiojoje Britanijoje, kur gaudydavo vištas. Apie tai jie papasakojo Klaipėdoje pradėjus bylos nagrinėjimą.
Paklausti, kiek valandų dirbo per dieną vyrai sakė, jog verčiau reikėtų klausti, kiek valandų jie ilsėdavosi. Iš vienos fermos į kitą nuo darbo kruvinomis rankomis vežioti vyrai miegodavo autobusiukuose, o neretai valgydavo tose pačiose fermose auginamų vištų žalius kiaušinius. Už 1 000 pagautų vištų jie uždirbdavę 3 svarus. Vilkiką būrys vyrų vištomis pripildydavo per 1-2 valandas. Prokuroras R.Ušinskas teisme paviešino, jog vyrai, vežioti iš vienų fermų į kitas, po visą šalį keliaudavę ir naktimis, miegodavę autobusiukuose, negalėdavę nė nusiprausti. Gamtinius reikalus jie atlikdavę į butelius, kuriuos turėdavę išmesti pro langą.
Vienas vyrų teisme reikalavo priteisti 300 tūkstančių, kitas - 180 tūkstančių. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė vyrams priteisiantis po 3 000 eurų. Teisėja R.Bertašienė paaiškino, jog priteisiamos sumos turi būti protingos ir privalo būti atsižvelgiama į realias kaltinamųjų galimybes atlyginti.
Iš vienos fermos į kitą nuo darbo kruvinomis rankomis vežioti vyrai miegodavo autobusiukuose, o neretai valgydavo tose pačiose fermose auginamų vištų žalius kiaušinius.
Lietuvis E.Mankevičius, anot klaipėdiečių, buvo tarpininkas, kuris į Didžiąją Britaniją vežė žmones darbui. Britų pora organizuodavo darbą – veždavę darbuotojus į fermas.
Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog žmonių gyvenimo ir darbo sąlygos prilygo vergovei.
Išnaudojo tautiečius
Pats E.Mankevičius daug metų dirbo Anglijoje, o britų pora yra įdarbinimo agentūros paslaugas teikiančios įmonės savininkai.
Daugiau nei prieš dešimtmetį 11 lietuvių įsidarbino vištų gaudytojais, jiems buvo pažadėtas lengvas ir gerai apmokamas darbas. Vištų fermoje įdarbinti lietuviai turėjo pagauti laisvai vaikštinėjančias vištas ir paukščius krauti į vilkikus. Sulaukę daugybės pranešimų apie nežmonišką darbuotojų išnaudojimą, 2012 metais Jungtinės Karalystės pareigūnai pradėjo tyrimą. Paaiškėjo, kokiomis šiurpiomis sąlygomis dirbo samdiniai – be poilsio pertraukėlių, galimybės nueiti į tualetą.
Siaubingos buvo ir jų gyvenimo sąlygos – miegas ant parazitais knibždančių čiužinių, pusbadžiu, neteikta medicininė pagalba. Pradėjus bylos nagrinėjimą Klaipėdoje košmarą patyrę vyrai pasakojo, jog neturėdami, ką valgyti, valgė tiesiog žalius vištų kiaušinius.
Nukentėjusieji nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo vietos įstatymų. Samdiniai pateko į spąstus, prieš juos buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, taikomos fizinės ir materialinės bausmės. Jie neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų. Buvo mokamas žymiai mažesnis, nei pažadėta, atlyginimas.
Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Jungtinėje Karalystėje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją. Lietuviai tokiu sprendimu atgavo pinigus, kuriuos buvo uždirbę.
E.Mankevičiaus gynėja teisme tvirtino, kad vyras neišnaudojo tautiečių ir nėra kaltas dėl prekybos žmonėmis. Klaipėdos rajono gyventojas pripažino kaltę tik dėl jo namuose rastų šaudmenų, užsilikusių esą atsitiktinai.
Prokuroras pasiūlė šį vyrą įkalinti 12 metų, nes jis pardavinėjęs žmones ir išnaudojęs nelegaliam darbui ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Pasiūlyta konfiskuoti jo turto už 120 tūkst. eurų.
Abu britai, prokuroro įsitikinimu, turėtų būti įkalinti septyneriems metams.
Pralaimėjo bylas Didžiojoje Britanijoje
Pavasarį Britanijos Aukščiausiame teisme buvo paskelbtas istorinis nuosprendis. Teismas pripažino, kad abu britai yra asmeniškai kalti dėl lietuvių išnaudojimo. Byla unikali tuo, jog paprastai tokiose bylose atsakyti turi įmonė, bet ne fiziniai asmenys. Visgi nuosprendį skelbdamas teisėjas pažymėjo neabejojantis, kad britų pora žinojo apie nežmoniškas sąlygas ir elgesį su lietuviais. Pora proceso metu tai neigė ir bandė dangstytis įmone „DJ Houghton Catching Services“ bei kaltę vertė E.Mankevičiui. Šis nuosprendis paveiks ir įmonių atstovus, ir vadovus, nes dabar jie gali būti priversti sumokėti padarytą žalą iš savo kišenės.
