Kaip 15min teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė, gaisras ketvirtadienį, po vidurdienio, įsiplieskė Prienuose, vietovėje netoli senelių namų, važiuojant link lauko estrados.
Pirminiais duomenimis, spėjo išdegti keli hektarai miško, ugnis toliau plinta pietvakarių kryptimi.
Vietoje plušo gausios gesintojų pajėgos. Organizuojamas antrasis ugniagesių gelbėtojų baras. Šie dirbo kartu su miškininkais.
Vėliau Kauno ugniagesiai gaisrininkai patikslino, kad gaisras kilo Birštono Žvėrinčiaus miške, 28-jame kvartale.
12.47 valandą gautas pranešimas, kad iš miško kyla juodi dūmai, kas dega – nežino.
Į vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, 200 metrų ruože atvira liepsna degė miško paklotė.
Gaisro metu jos išdegė daugiau nei 3 ha.
14.46 valandą dronu buvo padaryta gaisro židinių termonuotrauka. Gesinant gaisrą dalyvavo 1 miškininkų AC ir 1 specialusis automobilis su įmontuotu siurbliu. Gaisravietėje taip pat vadovavo Prienų regiono miškų apsaugos inžinierius.
18 valandą gaisras buvo likviduotas. 21.15 valandą budėti dar vietoje liko miškų urėdijos atstovai.
Dar smilksta
Kaip ketvirtadienio popietę patikslino Valstybinių miškų urėdija, jos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti Prienuose įsiliepsnojusio miško, manoma, kad išdegė per 3 ha miško.
Gaisras kilo netoli miško kelio, spėjama, kad jį sukelti galėjo neatsargus žmogaus elgesys. Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, gaisras buvo greitai suvaldytas – atviros ugnies jau nėra, tačiau teritorijoje yra daug kelmų, kurie gali smilkti dar bent parą ar dvi.
Gaisro vietoje dirba šeši Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos darbuotojai.
„Prašome gyventojų elgtis atsakingai ir saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir gamtą“, – sako V.Kaubrė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė 15min informavo, kad ugniagesiams pavyko suvaldyti liepsnas ir 14.19 valandą buvo paskelbta gaisro lokalizacija.
Šiuo metu ugniagesiai gesina pavienius degančios miško paklotės židinius.
Anot E. Zdanevičienės, darbus apsunkina tai, kad sunku patekti prie židinių, gaisrinę techniką tenka palikti nuošaliau.
TIesa, yra ir gerų naujienų - bendras gaisro plotas yra mažesnis nei manyta iš pradžių ir siekia 3 ha, o dūmus vėjas šiuo metu neša link upės, tad kol kas saugi yra ir netoliese įsikūrusi gyvenvietė.
Šiemet – 10 miško gaisrų
Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 10 d., Lietuvos miškuose užregistruota 10 miško gaisrų 1,18 ha plote. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 45 kartus.
Šiemet Valstybinių miškų urėdija gaisrų žvalgymui naudoja dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus.
Pernai VMU įsigijo ir pradėjo eksploatuoti eksploatuoti 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuotais priešgaisriniais moduliais, skirtais miško gaisrams gesinti.
Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui.
Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.
90 proc. gaisrų – dėl žmonių
Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Vis dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
2020-aisiais užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.
Tapote šio įvykio liudininkais? Pastebėjimus, nuotraukas ar filmuotą medžiagą prašome siųsti 15min@15min.lt.
