Apeliaciniame skunde 23 metų vyras prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo sausį paskelbtą nuosprendį ir vietoj laisvės atėmimo iki gyvos galvos jam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Pakruojo rajono gyventojas prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Š.Žemaičio atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo prisipažinimas tyčia nužudžius savo šeimos narį (sugyventinę) buvo nesavanoriškas ir nenuoširdus, nulemtas byloje esančių pakankamų jo
kaltės įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutiko su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis.
Kaip pranešė Apeliacinis teismas, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š.Žemaičiui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, vadovavosi baudžiamojo įstatymo reikalavimu, kad kaltininkui paskirta bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir nenukryptų nuo formuojamos teismų praktikos dėl bausmių skyrimo.
Š.Žemaitis 2013 metų balandžio pradžioje žiauriai nužudė Pakruojo rajone esančios Linkuvos gimnazijos sargą, iš gimnazijos patalpų pagrobė įvairių daiktų, o po dvejų metų pasmaugė sugyventinę.
Ikiteisminis tyrimas dėl Linkuvos gimnazijos sargo nužudymo pradėtas 2013 metų balandžio 6 dieną. Tądien rastas nužudytojo kūnas. Naktį mokykloje budėjusio vyro kūną jo kabinete kitą rytą rado žmona ir sūnus.
Kaip teigia prokuratūra, dvejus metus trukusiose nusikaltėlio paieškose buvo ne vienas įtariamasis, tačiau įrodymų, grindžiančių įtariamųjų kaltę, neužtekdavo.
Ikiteisminis tyrimas pasisuko kita kryptimi, kai po dvejų metų balandžio mėnesį tame pačiame miestelyje dingo 21 metų mergina. Mergina, pasak jos sugyventinio Š.Žemaičio, išėjo iš namų balandžio 11-osios rytą ir negrįžo.
Po savaitę trukusių paieškų dingusioji Samanta Rakauskaitė aptikta negyva šulinyje, netoli Linkuvos esančiame Mūravoto kaime.
Kai ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai rado merginos kūną, sugyventinis prisipažino, kad yra susijęs su S.Rakauskaitės mirtimi.
Bylos duomenimis, vakare pora susipyko ir Š.Žemaitis trenkė savo vaiko motinai. Bijodamas, kad ji gali iškviesti policiją dėl panaudoto smurto, vėliau ją uždusino. Norėdamas paslėpti kūną, jis išvežė jį užsidėjęs ant motorolerio ir paslėpė šulinyje, kur vėliau kūnas buvo rastas.
Vykdant ikiteisminį tyrimą dėl S.Rakauskaitės nužudymo vienas iš liudytojų jau po Š.Žemaičio sulaikymo nurodė, kad žinojo apie jo anksčiau įvykdytą žmogžudystę gimnazijoje.
2013 metų balandžio 5-osios naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Š.Žemaitis ėjo vogti tuo metu renovuojamojoje gimnazijoje esančių statybinių prekių ir išsigandęs, kad pamatęs jį mokyklos viduje sargas iškvies policiją, pargriovė ji ant žemės ir kelis kartus trenkė.
