Baisu – tik toks žodis ateina į galvą, kai įžengti į sugyventinių namus. Skurdžios buities detalės dar labiau kontrastuoja su patogaus gyvenimo simboliais – plazminiu televizoriumi, skalbykle, stovinčiais šaltuose dviejuose kambariuose pirmajame namo aukšte.
Nepilnai įrengtame name dviejų vaikų nužudymu įtariamas 36 metų A.B. kurį laiką gyveno su tėvu. Prieš kelerius metus čia įsikėlė ir nauja vyriškio draugė – iš Jonavos rajono kilusi dešimt metų jaunesnė L.C.
Jauna pora greit susilaukė keturių vaikų: pirmagimiui dabar 6-eri, dukrai – 4-eri. Dviejų mažųjų – 2014 metų sausio 2 d. ir 2015 metų rugsėjo 11 d. gimusio berniuko ir mergaitės jau nebėra.
Tragiškas įvykis sukrėtė visą Lietuvą, o kai kuriuos net paskatino sugrįžti į praeitį ir prisiminti mirties bausmę.
Nebuvo pašalpiniai
„Dabar atrodo, jog šita šeima tik gaudavo pašalpas ir jas pragerdavo. Tačiau taip nebuvo“, – sakė Pelėdnagių seniūnijos vadovas Valentinas Tamulis.
Anot jo, dviejų mažamečių vaikų nužudymu ir sugyventinės sumušimu įtariamas A.B. pastaraisiais metais ūkininkavo, todėl negalėjo registruotis Darbo biržoje ir gauti bedarbio pašalpos.
-
Kėdainių rajone nužudytas berniukas šeštadienį būtų šventęs 2-ąjį gimtadienį
-
Kėdainių rajono specialistai ieškos atsakymų – kodėl nebuvo užkirstas kelias kraupiai tragedijai?
-
Kėdainių rajone savo vaikus į šulinį įmetęs vyras suimtas trims mėnesiams
-
Dviejų vaikų netekusiai Kėdainių rajono gyventojai prireikė medikų pagalbos
„Jie nebuvo socialinės pašalpos gavėjai – pastaruoju metu išmokas gaudavo tik už vaikus. Jis ūkininkavo. Žinoma, tas ūkininkavimas buvo silpnas.
Miške pasigamindavo malkų, parduodavo jas ir gaudavo šiek tiek pinigų. Tačiau jie tikrai nebuvo pašalpiniai“, – sakė seniūnas.
Nors Saviečių kaime gyvenantys žmonės 15min sakė, jog vaikų nužudymu įtariamas vyras nuolat gerdavo ir smurtaudavo, todėl tragedija šiuose namuose buvo tik laiko klausimas, seniūnas su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka.
„Esu matęs visokių šeimų. Pas kai kurias darbuotojai turėdavo važiuoti kasdien. Šitie kabinosi į gyvenimą.
Su juo (įtariamuoju A.B. – aut. past.) paprastai bendraudavome, kaip su broliu kalbėdavomės. Jis manęs prašydavo sugrąžinti pas motiną pabėgusią žmoną, pasakodavo planus, ką darys. Todėl net minčių nebuvo tokių, kad kas nors gali įvykti“, – tikino seniūnas.
Šeimos galva planavo ateitį – kalbėjo apie tai, kaip užbaigs namo remontą. Pinigų tam tikėjosi gauti iš sesers, su kuria kartu po tėvo mirties paveldėjo šiam priklausiusios žemės.
„Tačiau su seserimi jie, regis, pykosi. A.B. skundėsi man, kad sesė lyg pinigų, gautų už parduotas žemes, neatiduoda“, – kalbėjo V.Tamulis.
Saviečių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Borinskijienė, kalbėdama apie sugyventinių porą, taip pat piešė beveik idealios šeimos paveikslą. Tačiau prisipažino, kad kaimo bendruomenė šeimos beveik nepažinojo.
Anot jos, sugyventiniai gyveno uždarai – su kitais kaimo gyventojais bendraudavo retai, o viešuose renginiuose, į kuriuos ateidavo, atrodydavo „kaip visos“ šeimos.
„Tikrai nebuvo matyti, kad ten kokia nors nepriežiūra (vaikų – aut. past.). O kas iš tiesų vyko, sunku pasakyti. Ji (sugyventinė ir žuvusių vaikų mama – aut. past.) buvo nevietinė, todėl galbūt pagalbos ieškodavo pas savo artimuosius, o ne čia, kaime“, – kalbėjo Saviečių kaimo bendruomenės pirmininkė.
„Išgėręs sužvėrėdavo“
Artimiausių sugyventinių kaimynų pasakojimai atskleidžia kiek kitokį šeimos paveikslą. Jų teigimu, vaikų nužudymu įtariamas A.B. blaivus būdavo labai retai – pastarąjį kartą jį girtą, skubantį į degalinę, kaimynai matė paskutinę 2015-ųjų dieną.
„Visi aplinkiniai apie jį seniai turėjo žinoti – kad jis chuliganas yra. Jie čia mušdavosi ir mušdavosi“, – sakė Saviečių kaime gyvenantis Pranas.
Dažniausiai nuo girto A.B. kumščių kentėdavo jo gyvenimo draugė. Anot artimiausio poros kaimyno Rimanto, apsvaigęs nuo alkoholio vyriškis tapdavo labai žiaurus. Tiesa, vaikų esą neliesdavo – „į galvą duodavo“ tik sugyventinei.
To, ką padarė, nesigaili
Už kraupų nusikaltimą A.B. gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Bėgti nuo atsakomybės jis net nebandė – savo kaltę iš karto pripažino, tik negalėjo paaiškinti motyvų.
Kauno apylinkės teisme, kuriame sekmadienį jį leista suimti trims mėnesiams, vyriškis atrodė tarsi apsvaigęs. Klausiamas apie tai, ar gailisi savo poelgio, šyptelėjo ir papurtė galvą. Pasak prokurorų, gailesčio jis nerodė ir per apklausą.
Tyrimo medžiagoje užfiksuota, jog nusikaltimo metu vyras buvo blaivus. Išvadas dėl psichinės įtariamojo būklės turės pateikti ir specialistai – prokurorai ketina prašyti atlikti psichiatrinę ekspertizę.
