Tyrimo duomenimis, įmonei faktiškai vadovavęs ir sprendimus priiminėjęs vilnietis su Vilniaus miesto savivaldybe dar 2014 metais susitarė, kad bendrovei bus išnuomotos savivaldybei priklausančios patalpos sostinės centrinėje dalyje, iš viso beveik 1700 kv. metrų, kurių 90 proc. įmonė galėjo pernuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Sutarties galiojimo pabaigos data – 2019 m. balandis.
Įtariama, kad įmonės veiklai realiai vadovavęs asmuo, žinodamas apie sutarties pabaigą, tyčia neperdavė šių patalpų Vilniaus miesto savivaldybei ir toliau jas neteisėtai nuomojo bei rinko pinigus, neturėdamas tam leidimo.
Savivaldybė ir įmonės faktinis vadovas buvo įsivėlę į civilinius ginčus teisme, tad kai tik teismas nusprendė, kad nuomininkas turi būti iškeldintas, o patalpos perduotos savininkei, faktinis vadovas, įtariama, įmonę su visais įsiskolinimais fiktyviai pardavė kitam asmeniui. Tačiau nuomos veikla ir toliau buvo tęsiama, o abu bendrininkavę asmenys toliau galimai gavo pajamas, kurių niekur neapskaitė. Pareigūnai skaičiuoja, kad įtariamieji galėjo pasisavinti per 28 tūkst. eurų.
Vilniaus mieste, įvairiose su tyrimu susijusiose vietose, buvo atliktos kratos, per kurias rasti įvairūs ikiteisminiam tyrimui svarbūs dokumentai bei kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų, kurių nuosavybės teisė laikinai apribota.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimas tęsiamas.
Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.
