Bylos duomenimis, kaltinamieji teisiami už tai, kad 2014 metų rugpjūčio 31 dieną, vakaro metu, Kaune, G.Majausko ir jo sugyventinės gyvenamojoje vietoje Kanapių gatvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju R.P. metu tyčia bendrais veiksmais sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis šiam į veidą, kaklo sritį, krūtinę.
Kankindami auką, kaltinamieji panaudojo ir elektrošoką. Galiausiai sugėrovas nuo galvos traumos (patyrė daugybinius kaukolės lūžius) įvykio vietoje mirė. Nustatyti ir dvigubi šonkaulių bei krūtinkaulio lūžiai.
Iš karto po to, veikdami kartu, G.Majauskas ir V.Tereščenko paslėpė nužudyto asmens kūną prie namo esančiame garaže. Vėliau jie užkasė nužudytąjį prie to paties namo tvoros. Po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, abu kaltinamieji, padedami dar vieno vyro, mirusio 2016 metais, lavoną išvežė ir įmetė į Nemuną ties Kauno Ringuvos gatve.
Teisme atsidūrę vyrai kaltinami ir tuo, kad 2015 metų kovo 22 dieną, būdami tame pačiame name Kanapių gatvėje, apsvaigę nuo alkoholio, susipyko su kitu nukentėjusiuoju A.P.
G.Majauskas rankomis sugriebė nukentėjusiajam už kaklo, dešinės rankos dilbiu užspaudė jį ir ėmė smaugti. Tuomet jis suėmė abiejų rankų delnais aukai už galvos, pasuko ją 2–4 kartus į šoną.
G.Majauskas laikė keliu prispaudęs nukentėjusįjį prie žemės, o V.Tereščenko tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smūgius aukai į veidą ir tyčia mažiausiai du kartus dūrė peiliu jam į krūtinę. Nukentėjusysis nuo sužalojimų įvykio vietoje mirė.
Užgesus jo gyvybei, kaltinamieji, veikdami kartu, užkasė kūną prie namo esančiame garaže.
Kaltę pripažįsta iš dalies
„Norėčiau naujo advokato. Be naujo advokato aš nieko nekalbėsiu“, – paklaustas, ar nori nušalinti teismo sudėtį, atsakė G.Majauskas.
Teisėja paaiškino, kad jam yra paskirta gynėja, su kuria jis buvo supažindintas prasidėjusio posėdžio metu. Panašią nuomonę išsakė ir V.Tereščenko, pareiškęs, kad nori tam tikro advokato. Tačiau jis buvo nuramintas, paaiškinus, kad valstybė jau jam yra paskyrusi advokatę.
„Negalėjome net pasikalbėti su savo ginamaisiais, nes juos buvo prieš posėdį užpuolę fotografai. Negalėjome net prieiti“, – teigė viena iš kaltinamųjų gynėjų.
1979 m. gimęs, Vilkijos kaime Kauno rajone gyvenantis G.Majauskas teigė baigęs tik 6 klases, pastaruoju metu niekur nedirbo. Kaltinamasis praeityje yra teistas.
„Nepamenu, kada. Daug tų įvykių buvę“, – apie savo teistumą kalbėjo G.Majauskas.
Paklaustas, ar pripažįsta savo kaltę, kaltinamasis atsakė: „Iš dalies prisipažįstu kaltu. Parodymus duosiu po liudytojų apklausų“.
1987 m. gimęs V.Tereščenko iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Praeityje kaunietis teistas ne vieną kartą, tikėtina, tris.
„Suprantu, kuo esu kaltinamas. Pripažįstu savo kaltę iš dalies“, – teigė V.Tereščenko.
Nužudytojo mama: „Supratau, kad sūnus negrįš“
„Kai sužinojau, kur sūnus išvažiavo, supratau, kad gyvas nebegrįš. Buvo nuojauta. Nes išvažiavo pas banditų banditą“, – teisme liudijo nužudyto A.P. mama.
„Pažįstu tik vieną kaltinamąjį – Tereščenko. Gyvenome viename kaime seniau. Tą lemtingą dieną grįžusi iš darbo sūnaus namuose neradau. Skambinau, telefonas neveikė. Atėjo kaimynas, pasakė, kur sūnus išėjo, tuomet iškart kreipiausi į policiją. Mama pasakojo, kad sūnus iš namų į Kauną išvažiavo laimingas, teigė, seniai nematęs draugo. Naiviai važiavo su draugu susitikti, o draugas užmušė. Kai sužinojau, kur sūnus išvažiavo, supratau, kad gyvas nebegrįš. Buvo nuojauta. Nes išvažiavo pas banditų banditą“, – teisme liudijo nužudyto A.P. mama.
Paklausta, ar sužinojusi, kur sūnus išvyko, nebandė skambinti V.Tereščenko, moteris atsakė, kad skambino. V.Tereščenko melavęs, kad nieko nežino, yra Klaipėdoje.
„Vėliau jo draugai man paskambino, sakė, kad sūnus miega, vėliau tikino, kad jis iš viso neatvažiavo į Kauną. Netekau sūnaus, netekau pagalbininko, netekau teisės turėti anūkų, gavau ligą – depresiją. Tuos du metus, kol nebuvo rastas kūnas, ir laidojau sūnų, ir vėl prikėliau. Maniau, gal uždarbiauja kur“, – teigė A.P. mama, prašanti priteisti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Moteris pripažino, kad sūnus yra dirbęs kartu su V.Tereščenko, buvo nuolat mušamas. Apie tai, kad jis buvo nužudytas, moteris sužinojo tik 2017 metais, prabėgus dvejiems metams po nužudymo.
„Kartą sulaukiau skambučio. Ragelyje šnabždėjo: „Mama, padėk, gelbėk“. Vėliau tik paaiškėjo, kad sukčiai skambino. Mano sūnaus tuomet jau nebebuvo gyvo“, – teisme teigė susigraudinusi nužudytojo mama.
Nukentėjusioji: „Tyrėjai manė, kad brolis nusižudė“
Antrojo nužudytojo – R.P. – sesuo teisme tikino nė vieno iš kaltinamųjų nepažįstanti. Ji teigė, kad du mažamečius vaikus turintis brolis piktnaudžiaudavo alkoholiu.
„Bandžiau su vyru traukti jį iš to alkoholio liūno, išsiveždavome į sodybą, duodavome darbų. Tą lemtingą dieną jis susipyko su buvusia sugyventine – trenkė durimis ir išėjo. Tik po kurio laiko, kai tik apie tokį sužinojau, susisiekiau su V.Tereščenko, paklausiau, ar nežino, kur yra mano brolis. Šis atsakė nežinantis. Patarė nesijaudinti, kad viskas bus gerai, šis grįš. Vėliau dar V.Tereščenko skambino, teiravosi, ar brolis neatsirado, siūlė susitikti, padėti ieškoti. Pasirodė keista“, – pasakojo nužudyto R.P. sesuo.
Moteris prisipažino pati su vyru ėmusi aiškintis, kas nutiko broliui, nes tyrėjai vis bandė įpiršti nuomonę, kad R.P. nusižudė. Ji teismui pareiškė civilinį ieškinį – juk reikia padėti išlaikyti du mažamečius brolio vaikus.
„Anksčiau su V.Tereščenko gyvenusi moteris suvedė su viena paaugle, kuri ir papasakojo apie tai, kas vyko tą lemtingą naktį. Ji buvo labai išsigandusi“, – teigė liudytoja.
Iš merginos pasakojimų ėmė aiškėti, kad R.P. kankintas ilgai, nes ji girdėjusi, kaip kaltinamieji tarėsi pribaigti auką, nes „sūha nestimpa“. Buvo deginami ir nužudytojo batai, nes dėl smarvės sulėkė aiškintis kaimynai.
Vėliau, pasak R.P. artimųjų, sudegė ir visas pastatas, kuriame įvykdytos abi žmogžudystės. Kai tyrėjai atvyko ieškoti užkasto nužudyto A.P. kūno, naujieji savininkai buvo pradėję betonuoti pagrindus naujam namui. Nužudytasis galėjo būti palaidotas po storu cemento sluoksniu. Spėta laiku.
„R.P. jie iškasė ir įmetė į Nemuną, nes, matyt, kūnas pradėjo smirdėti, buvo apkrautas šakomis, o ir pažįstamą su mašina šiam reikalui rado. Antrojo nužudytojo kūną jie pakasė giliau. Neturėjo ir mašinos, kaip pervežti“, – 15min teigė R.P. sesers vyras.
15min primena, kad perduodama bylą į teismą Generalinė prokuratūra informavo, kaip netikėtai, nagrinėjant vieną nužudymą – A.P., paaiškėjo faktų apie antrąjį – R.P. nužudymą. Apklausiami patys įtariamieji prasitarė, kad nužudyto asmens kūną iškasė ir įmetė į Nemuną. A.P. kūnas buvo rastas užkastas vieno iš įtariamųjų kieme, tad įtariamieji kalbėjo apie kito vyro pasiuntimą myriop. R.P. kūnas iš Nemuno buvo ištrauktas dar 2014 metais.
Baudžiamasis kodeksas už tyčinį nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.