A.Verenienei net nereikėjo eiti į teismą – jos bylą geranoriškai nutraukė patys prokurorai.
1,87 promilės įpūtė pakeliui iš darbo
2017 m. liepos 25 d., lemtingą antradienio pavakarę, Varėnoje girta prie vairo pagauta Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotoja A.Verenienė.
Kaip tuomet pranešė 15min, 36 metų moteris pakeliui iš darbo į alkotesterį įpūtė 1,87 promilės. Jai grėsė ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir nušalinimas nuo pareigų.
Pasieniečių vadovybės reakcijos ilgai laukti nereikėjo: įsakymą dėl A.Verenienės atleidimo laikinasis pasieniečių vadovas Antanas Montvydas pasirašė jau penktadienį (liepos 28 d.).
Netrukus vairuotojos įpūstą didesnį nei 1,5 promilės girtumą, už kurį dabar numatoma baudžiamoji atsakomybė, patvirtino ir iš medikų gauti kraujo tyrimo rezultatai. Šie esminiai duomenys papildė Varėnos r. komisariato atliekamo ir Alytaus apylinkės prokuratūros Varėnos padalinio kuruojamo ikiteisminio tyrimo rezultatus.
Grėsė bauda arba laisvės atėmimas
Jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas ir byla pasiektų teismą, formaliai už šią nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7-ąją dalį vairuotojai grėstų net kalėjimas.
Kodeksas numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Teismo proceso viešumas vertinamas kaip tam tikra bausmės forma nusikaltėliui: apie jo gėdą ir nuodėmes teisėtai gali sužinoti visi.
Tačiau šiuo atveju A.Verenienei net nereikėjo eiti į teismą, kur baudžiamųjų bylų svarstymas yra atviras žiniasklaidai ir visuomenei, o toks proceso viešumas vertinamas kaip tam tikra bausmės forma nusikaltėliui: apie jo gėdą ir nuodėmes teisėtai gali sužinoti visi.
Žvaigždė nubausta ir viešumu
Tokį „malonumą“ kaip tik praėjusią vasarą išbandė Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusi Simona Jakubėnaitė, beje, identiškai įpūtusi į alkoholio matuoklį 1,87 promilės. Nervingas teismo procesas panevėžietei pasibaigė palyginti sėkmingai: teisėja nutarė, kad dainininkė gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S.Jakubėnaitei papildomai uždrausta vienus metus sėsti prie automobilio vairo.
Kai pritaikomas laidavimo už nusikaltėlį principas, asmuo formaliai laikomas neteistu.
Šiuo „švariu“ statusu šiuo metu gali džiaugtis ir buvusi pasieniečių tarnybos darbuotoja A.Verenienė.
Ji taip pat turi už ją laidavusį asmenį. Tačiau skirtumas tas, kad varėniškės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dar rugsėjo 1 d. tyliai buvo nutrauktas pačios prokuratūros valia, net neperduodant bylos svarstyti teisme. Beje, teisminis procesas Varėnoje irgi būtų viešas, o dabar, motyvuojant ikiteisminio tyrimo paslaptimi, jokios A.Verenienės padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra skelbiamas. Paslaptis ir tai, kas už šią moterį sutiko laiduoti.
Savo sprendimą nutraukti tyrimą dėl A.Verenienės Varėnos rajono apylinkės prokuratūra perdavė vietinio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, ši rugsėjo 5 d. tokią bylos baigtį tik patvirtino. Varėnos prokuratūra tokios istorijos pabaigos 15min išsamiau nekomentavo. Prokuratūros atstovė tik paminėjo, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Tačiau realiai teikti apeliacijos dėl jo nėra kam: proceso šalys šiuo atveju yra tik policija, prokuratūra ir pati nedrausminga vairuotoja.
Atėmė seną „Audi“ ir uždraudė vairuoti
Išsisukusi nuo baudžiamosios atsakomybės, A.Verenienė iš alkoholio balos sausutėlė vis dėlto neišlipo. Kaip administracinė nuobauda jai galioja draudimas dvejus metus vairuoti. Taip pat jai teko atsisveikinti su automobiliu. 15min šaltinių teigimu, šiuo atveju konfiskuotas tik senutėlis pažeidėjos tėvui priklausantis esą vos 70 eurų vertas „Audi“ automobilis.
Jokios didesnės baudos A.Verenienei mokėti nereikia. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, net vairuotojai, kuriems nustatyti didesnis nei 0,4 promilės girtumas, turi sumokėti nuo 300 iki 500 eurų baudą.
Suprasti akimirksniu
- Prokuroras turi teisę priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais.
- Teismuose susiklosčiusi praktika remiasi būtent BK 40 str. 1 dalies nuostatomis, kurios numato: asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
- Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
- Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
- Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
Iš Generalinės prokuratūros Komunikacijos poskyrio 15min sulaukė komentaro, kad „absoliučiai nieko išskirtinio šiame procese nėra.“
„Tokių atvejų yra daug per visą Lietuvą, šis, Varėnoje, nėra išskirtinis“, – teigia prokuratūros atstovai.
Pažymima, kad prokuratūra svarsto tokią galimybę ne savo iniciatyva, o tik esant motyvuotam paties įtariamojo arba jo advokato prašymui.
