Kauno apygardos teismas nusprendė atmesti prokuratūros apeliacinį skundą ir tenkinti E.Kručinskienės gynėjo skundą – moteriai negrės net ir administracinė atsakomybė.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos verdikte teigiama, kad apylinkės teismui nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti, jog išteisintoji būtų siekusi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ir tai, jog išteisintosios veikoje egzistuoja Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvieji požymiai – siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Dėl to teismas tenkino išteisintosios gynėjo apeliacinį skundą – pakeitė nuosprendžio dalį dėl bylos medžiagos dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai administracinei teisenai pradėti, šią dalį pašalindamas iš skundžiamo nuosprendžio.
Prokuratūra dar nežino, skųs šį nuosprendį ar ne, – nori įdėmiai susipažinti su teismo motyvais.
Išgirdęs teismo verdiktą, E.Kručinskienės advokatas Saulius Dambrauskas tikino pajutęs pasididžiavimą teismu, atsiradusį pasitikėjimą juo.
„Keista, kad prokuratūra pateikė skundą. Pritrenktas aš, kad prokuratūra rodo agresiją, jaučia kažkokį azartą. Mes nebūtume skundę, jei ne jie. Ši šeima tapo ikiteisminio proceso auka. Su mama buvo elgiamasi kaip kriminaline nusikaltėle. Neadekvatus požiūris“, – teigė advokatas.
O štai E.Kručinskienė net svarsto prisiteisi iš valstybės patirtą žalą – po milijoną už vieną be vaikų praleistą dieną. Po pirmojo teismo sprendimo tokių svarstymų nebuvo, dabar jau kilo.
„Tarsimės su advokatais. Nesumokės tiek, kiek paprašysime. Paprašyčiau už vieną parą vaikų atskyrimo po milijoną eurų. Tokių parų buvo apie 30. Aš taip įvertinu skriaudą.
Tikiuosi, kad viskas jau baigėsi. Nuo pradžių žinojau, kad teisi esu. Bet gerai, kad po metų tą patį pasakė, ką ir taip žinojau. Apmaudu, kad teko tai praeiti. Pasekmes jaučia visi – atsiliepė ir mūsų sveikatai tai. Ir vaikams didelė trauma. Jau pirmasis pareigūnas galėjo tą patį, ką teismas, pasakyti. Tokio ilgo maratono nereikėjo. Galėjo viską paprasčiau padaryti“, – emocijomis po verdikto paskelbimo dalijosi E.Kručinskienė.
Paprašyčiau už vieną parą vaikų atskyrimo po milijoną eurų. Tokių parų buvo apie 30.
Paklausta, ar vaikai dar prisimena tai, kad buvo atskirti nuo tėvų, ji papasakojo apie didžiulį atžalų jaučiamą priešiškumą policijai.
„Mergaitė iki pat šios dienos kalba apie tai. Daro kaukes, skirtas gąsdinti policijai, vaikų teisėms. Ginkluojasi. Buvau pasiruošusi vaikus kitaip nuteikti prieš pareigūnus. Ruošti mokyklai. Vis dėlto policija juk saugo žmones. Dukra klausia, kodėl sėdau į policijos mašiną. Paaiškinau, kad būtų nušovę, jei nebūčiau sėdusi. Prašiau Dievo, kad išgelbėtų. Vaikams reikia kažkokios vilties“, – teigė išteisintoji.
Vaiko teisių apsaugos specialistai Kručinskų šeimos namuose jau nebesilanko kurį laiką. Kručinskai išsikovojo ir tai, kad galėtų atžalas auginti namuose – anksčiau vaiko teisių specialistai buvo pateikę įpareigojimą vesti vaikus į darželį.
Po pirmojo teismo grėsė bauda
Didelio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas gegužę išteisino E.Kručinskienę, konstatavęs tai, kad jos veiksmuose nebuvo nusikaltimo požymių. E.Kručinskienė nekalta, nes nekilo padariniai – nukentėjusysis mažametis nepajuto fizinio skausmo.
Tačiau teismas tuomet įžvelgė galimą administracinį nusižengimą, todėl įpareigojo, įsigaliojus teismo sprendimui, bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Už tai gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų.
„Palengvėjo, toks ilgas buvo maratonas“, – gegužę išėjusi iš posėdžių salės, džiaugėsi E.Kručinskienė.
Tačiau sprendimas vis vien buvo apskųstas ir maratonas nesibaigė.
Kauno apylinkės teismo verdiktą apskundė tiek prokuratūra, tiek E.Kručinskienė, kurios gynėjams neįtiko sprendimo dalis dėl bylos perdavimo administracinei teisenai pradėti. Savo ruožtu prokuratūra apeliaciniu skundu siekė pripažinti E.Kručinskienę kalta, skiriant jai 2,5 tūkst. eurų baudą. Prokuratūros įsitikinimu, byloje pakanka duomenų, įrodančių, kad mažamečiui buvo sukeltas skausmas ir tai padaryta tyčiniais veiksmais. Kartu sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei viešoji tvarka, nes veiksmai atlikti pašaliniams matant.
Kaltės nepripažino nuo pradžių
E.Kručinskienė buvo kaltinama smurtavusi prieš sūnų ir viešoje vietoje demonstravusi nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusi visuomenės rimtį ir tvarką, nes galimus smurto veiksmus atlikusi viešoje vietoje – Panemunės šile.
Kaltinamoji, nagrinėjant bylą teisme, savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau siekė visiško išteisinimo. Aiškino tenorėjusi sudrausminti sūnų, kuris jos neklausė ir pasileido bėgti takeliu į dviračių taką. Pasivijusi sūnų ji kelis kartus pliaukštelėjo per storą kombinezoną.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai sako, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas. Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.
