Seime susirinkę ugniagesių profsąjungų atstovai diskutavo su Vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriumi Kęstučiu Lukošiumi dėl PAGD ateities ir vykdomų reformų.
Pagrindinė ugniagesių keliama problema – maži atlyginimai, dažnai nesiekiantys ir 500 eurų. E.Misiūnas pritarė, kad skirtumai tarp policijos pareigūnų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų ir ugniagesių atlyginimų yra nenormalūs.
„Negali vidaus reikalų sistemoje taip skirtis atlyginimas. Gali skirtis 10 proc., 20 proc., bet negali būti 50 proc. skirtumas“, – sako ministras.
K.Lukošiaus teigimu, šiuo metu daroma pertvarka, atleidžiami departamento ir valdybų direktorių pavaduotojai, mažinamas administracinis aparatas. Jis žada, kad vien ši optimizacija kitąmet padės sutaupyti 1,9 mln. Eur, o dėl to ugniagesiams atlyginimas „į rankas“ padidės bent 25 Eur.
„Prašome papildomų pinigų, kad reikšmingiau galima būtų padidinti atlyginimus“, – priduria PAGD vadovas. Šiuo metu PAGD papildomai prašo 17 mln. Eur, tačiau vilties, kad šis prašymas bus įgyvendintas, nėra.
E.Misiūnas džiaugiasi pagaliau vykdomomis pertvarkomis. Jis pastebi, kad reforma padėjo atsigauti policijai, šia linkme eina ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„O PAGD reformas pradėjo tik atėjus naujam vadovui. Policija praėjusiais metais optimizuodama administracinį aparatą sutaupė 7 mln. eurų ir sudarė sąlygas pakelti darbo užmokestį. Jūs nesutaupėte nieko, todėl nebuvo sąlygų kelti darbo užmokestį“, – aiškino E.Misiūnas.
Ministras sako, kad kitų metų biudžeto projekte ugniagesių atlyginimų didinimui numatyta 1,173 mln. Eur.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad Seime priimant biudžetą ugniagesiams bus skiriama daugiau lėšų.
Piktinasi komunikacijos stoka
Profsąjungų atstovai komitete kalbėjo, kad džiaugiasi pertvarkomis, tačiau nėra patenkinti PAGD komunikacija. Anot jų, K.Lukošius neinformuoja apie vykdomas reformas ir atleidimus.
„Nesitariama net su valdybų viršininkais. Aš klausiau Kauno, Šiaulių valdybos viršininkų, jie nieko nežino. Nešnekama su jais, nešnekama su profsąjungomis. Mes nežinome, kas kaip bus. Mūsų profesinės sąjungos nereikalingos, jos nekviečiamos“, – piktinosi Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas.
Tačiau K.Lukošius atkirto, kad tai tikrai nėra tiesa: „Su visais žmonėmis, ką tai liečia, buvo fiziškai susitikta, jiems viskas pristatyta ir apšnekėta“.
„Gal nelaimingi žmonės dirbantys pavaduotojais, jie gaisrų negesina, dirba kabinetuose, gerai uždirba, gal ir nemalonu jiems. Bet tų ugniagesių, kurie gesina ugnį, nebuvo atleista nė vieno. Reikia žiūrėti, ar reikia tiek vadovų“, – pridūrė K.Lukošius.
Komiteto narė Irena Degutienė ironizavo, kad tokios situacijos Seime dar nematė.
„Seime dar negirdėjau, kad spręstume klausimus, kai žinyba nesusišneka su savo darbuotojais ir todėl eina į Seimą. Čia yra didelis nesusikalbėjimo veiksnys“, – rėžė Seimo narė.
Ji svarstė, kad komunikacijos problema greičiausiai kyla, nes ugniagesių profsąjungų šiuo metu yra per daug ir jos nepakankamai bendrauja tarpusavyje.
