Į teisėsaugos akiratį eksdvasininko žmona pakliuvo dar būdama Dalia Petrulevičiene.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Šiaulių skyriaus pareigūnams, sekusiems PVM grobstytojų pėdomis, į rankas pakliuvo ir D. Petrulevičienės įmonės vardu išrašytos sąskaitos.
Pareigūnai, patikrinę įmonės buhalteriją nuo 2002 iki 2004 metų, nustatė, kad buvo klastojami tikri ir fiktyvūs dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, paslaugų pirkimo-pardavimo sutartys. Realiai sandoriai nevyko, tačiau sukčiams sudarė sąlygas iš valstybės biudžeto grobstyti PVM. Bendra fiktyvių sandorių suma siekia pusantro milijono litų.
Ekskunigo R. Jakučio žmonos įmonė buvo tarpinė grandis (vadinamasis buferis), tarp fiktyvių įmonių ir PVM grobstytojų. 1963 metais gimusi D. Jakutienė savo kaltės neneigė - prisipažino kalta, todėl atsipirko pinigine bauda.
R. Jakutis pagarsėjo tuo, kad dirbdamas Nemenčinės parapijos administratoriumi nuo 1994-ųjų iki 1997-ųjų iš privačių asmenų, įmonių ir Lietuvos taupomojo banko skolinosi stambias pinigų sumas neva Parapijos centrui statyti. Centre žadėjo įrengti senelių ir vaikų globos namus, koncertų salę.
1999-aisiais Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme R. Jakutis už stambaus masto sukčiavimą ir kitų asmenų turto užvaldymą nuteistas kalėti pusseptintų metų, konfiskuojant jo turtą. Tačiau byla dar ne vienerius metus klajojo po teismus, kol paskutinį nuosprendį išgirdo 2004-aisiais. Bausmę jam pavyko sutrumpinti iki vienerių metų ir aštuonių mėnesių. Dalį įkalinimo laiko jis praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur dirbo bibliotekininku.
Prieš trejus metus R. Jakutis susituokė su D. Petrulevičiene ir šiuo metu gyvena Šiauliuose. Skola bankui išieškoma iš muziejininku ir gidu dirbančio R. Jakučio atlyginimo. Dalis pinigų atskaičiuojama ir iš autorinių honorarų, kuriuos R. Jakutis gauna bendradarbiaudamas su vietiniais laikraščiais.
