Per posėdį antradienį teisme buvo paskelbti keli iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKBP) Specialiųjų tyrimų tarnybai 2018 metais atsiųsti dokumentai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) tuomet STT pranešė, kad disponuoja informacija, jog advokatas Drąsutis Zagreckas už piniginį atlyginį įtakingiems nusikalstamo pasaulio atstovams padeda išvengti atsakomybės, viename rašte minima, kad advokatas už galbūt neteisėtus veiksmus yra paėmęs 10 tūkst. eurų avansą.
2018 metų balandį LKPB STT pranešė, kad D.Zagreckas galbūt padėjo išeiti į laisvę užsieniečiui. Pasak kriminalinės policijos, D.Zagreckas palaiko draugiškus santykius su dabar jau mirusiu Vilniaus apygardos teismo teisėju Arūnu Kisieliumi.
Vėliau D.Zagreckas sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra saugomas valstybės.
Šiaulių apygardos teismas vasarį 67 metų V.Bavėjaną išteisino dėl kaltinimų korupciniais nusikaltimais, tačiau Generalinė prokuratūra šį išteisinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliacinius skundus dėl apygardų teismų nuosprendžių gali nagrinėti tik Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame 1998-2019 metais dirbo V.Bavėjanas.
Prokurorė savo apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
V.Bavėjaną gina du advokatai – Dovilė Murauskienė ir Marius Zabita.
Jo bylos posėdis vyko toje pačioje salėje, kuris jis anksčiau būdamas teisėju nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
Teisėjas Ernestas Rimšelis pripažino kartu dirbęs su V.Bavėjanu.
V.Bavėjano bylą nagrinėja Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, E.Rimšelio ir Jūratės Jakubonienės.
Prieš atidedant bylą prokurorė teismui pateikė raštą su aštuoniais išslaptintų dokumentų priedais, gautais iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pasak Vilmos Vidugirienės, šie išslaptinti dokumentai liudija kriminalinės žvalgybos pagrindą, kriminalinės žvalgybos teisėtumą ir pagrįstumą.
Eksteisėjas buvo teisiamas kartu su pažįstamu
V.Bavėjanas teisiamas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje.
Baudžiamosios bylos duomenimis, tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V.Bavėjanas, bendraudamas su savo vaikystės draugu V.Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V.Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.
Įtariama, kad V.Bavėjanas su pažįstamu galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pažadėti, susitarti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis paveiktų V.Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Byloje, turimais duomenimis, į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V.Bavėjanas.
Nepasiekus numatyto tikslo ir V.Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.
V.Bavėjanas vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teisme buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir V.Venslovas.
Žemesnės instancijos teismas pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.
Pasak teismo, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nelaikomi įrodymais.
V.Bavėjanas anksčiau yra sakęs, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą.
V.Bavėjano ir V.Venslovo byla yra viena iš bylų, atskirtų nuo didesnio ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.
