Didžiausia rizika – neapsaugotoms parduotuvėms
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ duomenimis, 2010 m. užregistruotos 402 vagystės, o tai net penktadaliu daugiau nei 2009 m. „Pastebimas ne tik vagysčių skaičiaus augimas, bet ir besikeičiantis jų pobūdis. Iki šiol į patalpas lauždavęsi per sienas ar stogą nusikaltėliai vis dažniau svetimą turtą atakuoja kaukėtomis gaujomis. Anksčiau tokio pobūdžio įvykių buvo fiksuojama vos vienas kitas, tačiau tiek 2009 m., tiek 2010 m. tokių vagysčių ir apiplėšimų skaičius pastebimai išaugo“, – teigia draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Kaukėti plėšikai dažniausiai veržiasi organizuotomis 4–6 narių gaujomis. Daugiausiai kaukėtų gaujų sukeltų draudžiamųjų įvykių „ERGO LIETUVA“ užregistravo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio rajonuose. Paprastai nusižiūrimos minimaliai apsaugotos įmonės, kuriose vertingi daiktai išdėlioti vitrinose, matomose bei lengvai pasiekiamose vietose. Kaukėtų gaujų taikiniu dažniausiai tampa prekybos centrai, juvelyrinių dirbinių bei technikos parduotuvės.
Nusikaltėliai veikia nepriklausomai nuo paros laiko – rizika pakliūti į ilgapirščių akiratį išlieka tiek dieną, tiek naktį. „Į prekybos centrus ir technikos parduotuves kaukėtos gaujos įprastai braunasi naktį. Tuo tarpu juvelyrinių dirbinių parduotuvių savininkai netikėtų kaukėtų svečių sulaukia ir darbo metu. Lengvai išsinešamo grobio plėšikai tyko parduotuvių darbo dienos pabaigoje, kuomet sumažėja žmonių srautas ir iš kasos imami pinigai. Jeigu patalpoje yra žmonių, jiems paprastai grasinama ginklu“, – pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 1-os valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Audrius Valeika. A.Valeika pastebi, kad organizuotos gaujos į patalpas veržiasi ne tik laužtuvais, kartais jie tiesiog įvažiuoja pavogtu automobiliu.
Per aštuonias sekundes išnešė 14 televizorių
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ duomenimis, tokiu būdu veikiantys vagys per kelias minutes sukelia itin didelius nuostolius, kurie vidutiniškai siekia apie keliolika tūkstančių litų. Didžiausia žala, padaryta juvelyrinių dirbinių parduotuvei, siekė net 40 tūkst. litų. „Nusikaltėliai darosi vis apsukresni. Esame klientui atlyginę žalą, kurią jis patyrė, kuomet kaukėta gauja vos per aštuonias sekundes iš parduotuvės sugebėjo išsinešti 14 televizorių, kurių kiekvieno vertė siekė apie 1000 litų“ – pasakojo T.Nenartavičius.
A. Valeika teigia, kad vagystės bei apiplėšimai, kurių metu gali nukentėti žmonės, būna dviejų tipų: spontaniški ir organizuoti. „Pirmu atveju, nusikaltėliai paprasčiausiai įsiveržia į parduotuvę, čiumpa arčiausiai esančias prekes ir išbėga. Tuo tarpu organizuotai vagystei ar apiplėšimui būdinga tai, kad nusikaltėliai iš anksto susirenka informaciją apie patalpų išdėstymą pastate, apsaugos sistemą, parengia atsitraukimo kelius bei „testuoja“ objektus, t.y. daro pasikėsinimus, kurių metu nieko nevagia“, – pasakoja A.Valeika.
T. Nenartavičius teigia, kad po tokio nusikaltėlių įsiveržimo nuostolių klientai patiria ne tik dėl pavogtų daiktų. „Po kaukėtų gaujų įsiveržimo vaizdas dažnai būna itin graudus: nusikaltėliai palieka ne tik tuščias lentynas ir seifus, bet ir išdaužytas vitrinas, išlaužtas duris, grotas, kasos aparatus ir pan. Taip moralinė žala padaroma grasinimų sulaukusiems darbuotojams, kuriems po šoko ar psichologinio smurto prireikia psichologų pagalbos“, – teigia T.Nenartavičius.
Savininkė dėl savo turto rizikavo gyvybe
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ praėjusiais metais užregistravo gan neįprastą atvejį. „Kaukėti plėšikai įsiveržė į juvelyrinių dirbinių parduotuvę ir parduotuvės savininkei ėmė grasinti ginklu. Vietoj to, kad vykdytų plėšikų reikalavimus, moteris ėmė grumtis su nusikaltėliais, bandė juos sulaikyti. Savininkė savo elgesį tuomet įvardino kaip spontanišką, ji teigė, kad ją suėmė pyktis, kad atėję nusikaltėliai įžūliai gviešiasi sunkiai uždirbto turto. Džiugu, kad moteris nenukentėjo, tačiau labai svarbu suvokti, kad bet koks pasipriešinimas gali tik suerzinti ir išprovokuoti plėšikus, tad rizikuoti tikrai neverta“, – teigia T.Nenartavičius.
Pasak draudimo eksperto, parduotuvių, kurioms gresia apiplėšimo rizika, darbuotojus būtina iš anksto supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis galimo apiplėšimo metu. Taip pat reikia pasirūpinti, kad jie galėtų iš bet kurios vietos šauktis pagalbos. Pavyzdžiui, juk darbuotojai nebūna visuomet tik prie kasos aparato, todėl apsaugos tarnybas iškviečiančius mygtukus, kurie paprastai pritvirtinami prie stalo, vertėtų pakeisti į nuotolinius pultelius, kuriuos darbuotojai galėtų įsidėti į kišenę.
„Įmonės turėtų tinkamai įvertinti nusikaltimų riziką bei pasirūpinti patalpų apsauga: įsivesti signalizaciją, įsirengti slaptas filmavimo kameras ir kt. Deja, labai dažnai pasirenkamos neefektyvios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, įrengiamos pigesnės video kameros, kurių filmuota medžiaga būna prastos kokybės, atpažinti vagis yra sudėtinga arba visai neįmanoma“, – aiškino draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ atstovas. Jis priduria, kad net ir pačios geriausios apsaugos priemonės negali šimtu procentų garantuoti, jog nusikaltėliai neatras būdų jų įveikti. Todėl rekomenduojama apsvarstyti ir galimybę turtą apsidrausti. „Saugiai galima jaustis įdiegus kompleksines priemones – įvedus technines apsaugos sistemas, paruošus personalą, kaip elgtis ekstremaliais atvejais, ir apdraudus turtą“, – teigia T.Nenartavičius.
