Į teismo posėdžių salę atvesdintą 47 metų E.Rimašauską pasitiko būrys žurnalistų, tačiau pati teisėja iškėlė klausimą, ar posėdis turėtų būti uždaras ar atviras visuomenei.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė tam neprieštaravo, tačiau pabrėžė, jog įstatymas nenumato, jog ekstradicijos klausimas būtų nagrinėjimas neviešai.
Tuo tarpu E.Rimašauskas teigė norintis išvengti viešumo, kadangi iki šiol nėra tinkamai supažindintas su kaltinimais.
„Aš nežinau, ką ten parašė amerikonai, nei ką. Nei aš, nei mano advokatai tos bylos nematė. Geriau, kad apsieitume be to viešumo“, – sakė E.Rimašauskas.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė nutarė ekstradicijos klausimą svarstyti neviešame posėdyje, kadangi iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Baigė statybų inžineriją
E.Rimašauskas buvo sulaikytas kovo viduryje, bet tik maždaug po mėnesio Lietuvą pasiekė JAV prašymas dėl įtariamojo ekstradicijos.
Iki tol apie E.Rimašauską buvo žinoma tik tiek, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete vyras yra baigęs statybų inžinerijos studijas ir įkūręs du darbuotojus turinčią galimai realios veiklos nevykdančią statybos įmonę.
Prokuratūra šiuo metu suimtą E.Rimašauską prašo išduoti remdamasi tarptautine sutartimi su JAV dėl ekstradicijos.
Kaip skelbta, Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.
JAV Teisingumo departamento duomenimis, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą galimai organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.
„Kitoje pasaulio pusėje E.Rimašauskas taikėsi į tarptautines internete veikiančias kompanijas ir apgavo jų agentus bei darbuotojus, kad šie pervestų 100 mln. dolerių į užjūrio banko sąskaitas, kurias jis kontroliavo“, – sakė Niujorko Pietų apygardos federalinis prokuroras Joonas H.Kimas .
Pasak jo, dalis pavogtų lėšų JAV kompanijoms grąžinta.
Fišingo ataka
Lietuvis įtariamas siuntinėjęs elektroninius laiškus į „Google“ ir „Facebook“, kadangi šios reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai kompanijai.
Prisidengdamas suklastotais laiškais, sudariusiais įspūdį, kad jie yra siunčiami Azijos bendrovės darbuotojų, taip E.Rimašauskas galimai nukreipė pinigų srautus į savo valdomas banko sąskaitas.
JAV tyrėjų duomenimis, kai lietuvis ėmėsi vadinamojo fišingo, jo taikiklyje atsidūrė trys kompanijos – Taivanyje veikianti „Micro-Star International“ ir JAV įsikūrę technologijų gigantai.
Lietuvio galimai naudota schema yra vienas populiariausių elektroninių nusikaltimų modelių – fišingo ataka. Siųsdami elektroninius laiškus nusikaltėliai apsimeta tų užsienio šalių įmonių darbuotojais ir išvilioja pinigus iš kompanijų, dirbančių su užsienio šalių tiekėjais ir reguliariai vykdančių pinigų pervedimus.
Įtariama, kad E.Rimašauskas prisistatinėjo „Quanta Computer“ agentu arba darbuotoju ir tokiu vardu siuntinėjo elektroninius laiškus į minėtas dvi JAV kompanijas, kurios, kaip klientės, reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai „Quanta Computer“ kompanijai.
Teigiama, kad lietuvis siuntė įmonėms netikras sutartis ir suklastotas sąskaitas-faktūras už neva parduotas prekes. Kai produkcija būdavo apmokama pavedimais į Latvijos arba Kipro banką, pinigai iš sąskaitų netrukus būdavo pervedami kitur.
E.Rimašauskas ir jo gynėjai tokius kaltinimus neigia. „Kaltinimai iš tiesų skamba įspūdingai. Bet kiek dabar turiu informacijos – jis sakė, kad tai tiktai yra netiesa ir nebuvo taip“, – anksčiau 15min sakė įtariamojo advokatas Linas Kuprusevičius.
Penktadienį advokatas tik patvirtino šią E.Rimašausko poziciją. „Jo teigimu, jokie pinigai, apskritai, nebuvo užvaldyti“, – sakė L.Kuprusevičius.
Ekstradicijos net nenagrinėjo
Po teismo posėdžio išėjusi teisėja A.Survilienė teigė, kad buvo gauta „nemažai prašymų“, todėl teismas paskelbė pertrauką iki gegužės 18 d. „Tikrai neskelbsiu (kokius prašymus pateikė E.Rimašausko gynėjai – 15min past.), kadangi procesas buvo neviešas“, – sakė A.Survilienė.
Nenurodomos nukentėjusios kompanijos
E.Rimašausko gynėjas sakė, kad pagal JAV teisėsaugininkų ir prokuratūros pateiktą medžiagą teismui nėra aišku, kokius nuostolius patyrė anksčiau minėtos kompanijos. Tiesa, advokatas teigia, kad teisėsaugininkai neįvardija, kurios kompanijos galimai nukentėjo nuo lietuvio.
Anot L.Kuprusevičiaus, ekstradicijos klausimas iš esmės buvo paliktas nenagrinėtas, o gegužės 18 d. teismas skelbs nutartį tik dėl E.Rimašausko gynėjų prašymų.
„Tų prašymų yra daug – ir Latvijoje tyrimas atliekamas dėl tam tikrų dalykų, Lietuvoje atliekamas tyrimas dėl tų pačių susijusių kaltinimų, tai šitos informacijos nėra teismui pateiktoje ekstradicijos medžiagoje. Nėra nurodyta nė viena kompanija – nei nukentėjusios, nei tos, į kurių sąskaitas buvo prašoma pervesti pinigus“, – sakė L.Kuprusevičius.
Advokatas teigia, kad prokurorė nesutiko su advokato prašymais, tačiau, pasak L.Kuprusevičiaus, tokios informacijos trūkumas atima E.Rimašausko teisę į gynybą, nes šiuo metu byloje jis neturi jokio statuso – nėra nei įtariamasis, nei liudininkas.
„Sudėtinga įvardinti, kas grėstų (E.Rimašauskui – 15min past.). Net prokurorės prašyme nėra nurodyta, ar grėstų mirties bausmė – kas yra privaloma, nes jeigu asmeniui gresia mirties bausmė, tai yra viena iš sąlygų atsisakyti išduoti asmenį. Yra kažkoks vertimas apie mirties bausmę – aš prašiau teismo, kad paaiškintų, ką tai reiškia, bet tai nesuprantama kalba parašyta“, – sakė L.Kuprusevičius.
Advokato prašoma papildoma informacija taip pat yra svarbi sprendimui dėl teritorinės jurisdikcijos – kuri valstybė turi pirmenybę atlikti tyrimą dėl 100 mln. eurų vertos internetinės aferos ir dėl E.Rimašausko likimo. Lietuva dėl objektyvių priežasčių gali atsisakyti jį išduoti JAV teisėsaugininkams.
