Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaule gautų ir pasisavintų 210 tūkst. eurų (daugiau negu 724 tūkstančių litų) Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. Tarp įtariamųjų – autoservisą nusprendusios pastatyti bendrovės bei dviejų statybos bendrovių direktoriai, projekto darbų vadovas ir apskaitą tvarkiusios buhalterės. Be fizinių asmenų, įtarimai Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų grobstymu pareikšti ir trims juridiniams asmenims.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad naujai įsteigta bendrovė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pasirašė sutartį dėl Europos Sąjungos finansinės paramos skyrimo krovininių automobilių autoservisui Juodelių kaime (Širvintų r.) statyti. Tyrimo metu tyrėjai išsiaiškino, kad paramą gaunančios bendrovės direktorius organizavo neskaidrius viešuosius pirkimus dėl darbų minėtame objekte atlikimo, kuriuos laimėjo dvi statybos bendrovės sudarydamos kartelinius susitarimus su kitomis fiktyviuose konkursuose dalyvavusiomis bendrovėmis dėl ko buvo nubaustos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tūkstantinėmis baudomis.
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad vienos iš autoservisą statančių bendrovių buhalterė atlyginimą gaudavo „vokelyje“.
Taip pat tyrimo metu gauta duomenų, kad paramos gavėjos direktorius ir neskaidriai konkursus laimėjusios statytos bendrovės susitarė, kad pastarosios bendrovės neatlikusios dalies fasado apdailos, elektros bei vandentiekio įrengimo darbų išrašys reikiamus dokumentus, kad tariamai minėti darbai atlikti bei įtrauks juos į bendrovių apskaitas ir pavaizduos, kad už juos sumokėta. Tokiu būdu įtariama buvo nepagrįstai padidinta statybos darbų kaina daugiau nei 724 tūkst. litų. Šiuos tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus bendrovė pateikė NMA pagrįsdama tariamai patirtas išlaidas, kurios turėtų būti kompensuotos iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų. Taip pat įtariama, kad apgaule šimtatūkstantinę paramą gavusios bendrovės direktorius daugiau nei 412 tūkst. litų (119 tūkst. eurų) išsigrynino iš bendrovės sąskaitos ir juos pasisavino.
Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad siekiant, jog minėta bendrovė atitiktų paramos gavėjui privalomus kriterijus ir gautų Europos Sąjungos paramą, joje buvo fiktyviai įdarbinti du darbuotojai ir jiems tariamai buvo mokamas darbo užmokestis, nors faktiškai jie bendrovėje nedirbo. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad vienos iš autoservisą statančių bendrovių buhalterė atlyginimą gaudavo „vokelyje“. Apskaičiuota, kad per dvejus metus, neįtraukus į buhalterinę apskaitą ir nesumokėjus privalomų mokesčių, neoficialiai buvo išmokėta daugiau nei 11 tūkst. litų (3 tūkst. eurų).
Sukčiavimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu įtariamų šešių asmenų ir trijų bendrovių baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Dėl apgaule gautos daugiau nei 724 tūkst. litų (210 tūkst. eurų) paramos lėšų susigrąžinimo Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pareiškusi civilinį ieškinį.
