Tyrimo metu išaiškinta, kad oficialiai automobilių prekyba užsiimančios Šiaulių bendrovės vadybininku dirbęs šiaulietis teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti 140 tūkstančių litų sumos, už kurią buvo nupirkta dalis namo.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos duomenimis, šiaulietis 2011 metais už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 140 tūkstančių litų, tačiau 2007–2011 metais jis deklaravo, kad per penkerius metus, prekiaudamas automobiliais, teuždirbo tik 8 333 litus.
Tyrimo metu atskleista, kad siekdamas pateisinti 140 tūkstančių litų sumą šiaulietis pateikė savo motinos ir brolio pasirašytas paskolos sutartis apie neva paskolintus pinigus. Tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad sutartys buvo fiktyvios, o šiauliečio artimieji neturėjo ir negalėjo paskolinti pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti.
Dėl suklastotų paskolų sutarčių automobilių prekyba užsiimančio šiauliečio motinai ir broliui buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.
FNTT Šiaulių apygardos valdyboje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio neteisėto praturtėjimo, buvo išaiškinta ir kita labai neįprasta nusikalstama veikla.
Tyrimo metu buvo atskleista, kad įtariamasis 2013 metų balandžio mėnesį įsigijo klausymosi įrenginį, populiariai vadinamą „blake“, kurią įmontavo į automobilio saloną.
Automobilį vairavo įtariamojo sugyventinė, o naudojantis klausymosi įrenginiu neteisėtai buvo rinkta informacija apie privatų moters gyvenimą.
Baigtoje baudžiamojoje byloje šiaulietis kaltinamas ne tik neteisėtu praturtėjimu, bet ir neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o jo giminaičiai – dokumentų klastojimu. Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą – laisvės atėmimu iki dvejų metų, o dėl dokumento suklastojimo skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
