Kaip teigiama išplatintame pranešime, tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo dalis atlyginimų įmonėje buvo mokama klastojant komandiruočių įsakymus, juose įrašant klaidingus duomenis. Su įmonės vairuotojais buvo sudaromos darbo sutartys, kuriose buvo nurodomas apie 500 Eur atlyginimas, nors su bendrovės faktiniu vadovu būdavo susitarta, kad darbuotojai „į rankas“ uždirbs 1 000 Eur.
Nors vairuotojai dirbdavo tik Lietuvos teritorijoje, vadovas įrašydavo įsakymuose, kad jie esą siunčiami į komandiruotes į Norvegiją, Švediją, Latviją, Lenkiją, Estiją. Tokių komandiruočių įsakymų pagrindu vairuotojams dalis atlyginimo būdavo išmokama komandiruotpinigiais, kurie pagal Vyriausybės nutarimą nėra apmokestinami.
Tokie „priedai“ buvo mokami ir įmonės administracijos darbuotojams, mechanikams, vadybininkams, dažytojams, sandėlininkams, komandiruočių įsakymuose nurodant, kad minėti darbuotojai esą vyksta į mokymus į Norvegiją, Latviją, nors faktiškai minėtas personalas dirbo Lietuvoje ir komandiruotėse nebuvo. Paskaičiuota, kad taip bendrovės vadovas išvengė iš viso daugiau kaip 73 tūkst. Eur mokesčių nuo atlyginimų.
Įmonės vadovui pareikšti įtariamai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei dėl dokumentų klastojimo.
Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Tyrimui, kurio metu buvo apklausta apie 70 asmenų, vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
