Tyrimo duomenys rodo, kad Kauno verslininkas galėjo padaryti daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią žalą bendrovei ir valstybei, nesumokėdamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Kauno apygardos prokuratūra.
Direktorius tik imitavo atsiskaitymus su aštuoniomis bendrovėmis, o bendrovei priklausančius 42 tūkst. eurų grynųjų galėjo iššvaistyti.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad bendrovės vadovas į spaudos leidinius platinusios įmonės apskaitą įtraukė suklastotas aštuonių Kaune registruotų bendrovių sąskaitas faktūras. Į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti suklastoti dokumentai apie neva atliktus automobilių remontus, įsigyjamas valymo ir statybų paslaugas, bendrovės tinklalapio priežiūrą, nuomojamas patalpas, perkamas įvairias prekes“, – nurodo FNTT.
Tyrimas atskleidė, kad aštuonių bendrovių atstovai nieko nežinojo apie įformintus sandorius, jų tokių PVM sąskaitų faktūrų nebuvo nei jų buhalterijoje, nei PVM deklaracijose. Nė viena iš šių bendrovių nebuvo pardavusi prekių ar suteikusi paslaugų kauniečio vadovaujamai įmonei.
Įtariama, kad direktorius tik imitavo atsiskaitymus su aštuoniomis bendrovėmis, o bendrovei priklausančius 42 tūkst. eurų grynųjų galėjo iššvaistyti. Be to, įtraukus fiktyvius sandorius į buhalterinę apskaitą, nesumokėta daugiau kaip 17 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčių.
Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo perduota Kauno apygardos teismui.
Kauniečiui už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
