Pirminiais tyrimo duomenimis, mėsos perdirbimo bendrovės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiais prekeiviais iš Urmo bazės, Žaliakalnio ir Šilainių turgaus ar turinčiais prekybos kioskus, kad dalį pagamintų vyniotinių, dešrelių, kumpių galima būtų parduoti be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad šešėlyje parduota mėsos produkcija nebuvo įtraukiama į Kaune veikiančios bendrovės apskaitą.
Atskleista, kad ir dviejose bendrovės prekybos vietose, esančiose Šilainių turgavietėje, galėjo būti prekiaujama žalia mėsa ar rūkytos mėsos produkcija be apskaitos dokumentų.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas mėsos perdirbimo administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune. Kratos atliktos bendrovės akcininkės, joje dirbančių šeimos narių gyvenamosiose patalpose ir mėsos produkcijos prekybos vietose – Šilainių turguje, bei pas tris bendrovės vadybininkus. Pastarieji priiminėdavo produkcijos užsakymus, nuosavais automobiliais išvežiodavo bendrovės pagamintą produkciją ir iš mėsos pirkėjų surinkdavo grynuosius pinigus.
Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrovės kasa nebuvo tvarkyta beveik dvi savaites, nors mėsos produkciją prekiaujanti bendrovė tą turėtų daryti kasdien. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kauno apskrities specialistai šiame tyrime atliko žaliavų ir pagamintos produkcijos likučių inventorizaciją, nes tokie duomenys nebuvo kaupiami bendrovės buhalterijoje.
Be kita ko, rasti juodosios buhalterijos užrašai, kuriuose galimai atsispindi parduodamos produkcijos pirkėjams, atsiskaitymai.
„Ankstesni tyrimai rodo, kad mėsą ar jos produkciją parduodanti bendrovė dažnai sumažina realią apyvartą ir taip vengia mokėti mokesčius. Įtariama, kad bendrovių apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią bendrovių prekybą, bendrovės vengia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), vėliau iš šių pinigų gali būti mokami atlyginimai vokeliuose”, – sako Kauno FNTT apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.
FNTT per metus atlieka apie 10 ikiteisminių tyrimų, susijusių su šešėline prekyba mėsa ir jos produktais. Atliekant šiuos tyrimus fiksuojamos tendencijos, kad bendrovėms įsigyjant mėsą iš ES valstybių ir ją parduodant Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai.
Taip iškraipomi duomenys apie realią įmonės prekybą ir vengiama mokėti mokesčius. Fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir neregistravę individualios veiklos, neįteisintose mėsos tvarkymo patalpose antisanitarinėmis sąlygomis gamina mėsos gaminius, kuriuos parduoda turgavietėse ar savo namuose.
