2017 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Rumšiškėse vykstančiam festivaliui „Granatos Live“, kilo gaisras – sudegė du Liaudies buities muziejaus pastatai. Gaisro metu visiškai supleškėjo gyvenamasis namas ir savaime nuo šio pastato užsiliepsnojo medinis ūkinis pastatas.
Prokuratūros duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad uždaroji akcinė bendrovė ir jai atstovavęs darbuotojas renginio metu pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nustatyta, kad renginio metu buvo naudoti netinkami fejerverkai, kurių dalys pasiekė žemę ne visai sudegusios – taip 2018 metų spalio mėnesį skelbė Generalinė prokuratūra perduodama bylą į teismą.
Dėl gaisro festivalio „Granatos Live 2017“ metu valstybei padaryta turtinė žala vertinama beveik 208 tūkst. eurų.
Dar prieš prasidedant posėdžiui žurnalistų paklaustas kaip sureagavo, kad yra kaltinamas padegimu V.Butrymas sakė, kad tam ir yra teismas, kad įrodyti savo nekaltumą. Kiek kalbesnis buvo advokatas, kuris sakė, kad tokia tyrimų baigtis juos nustebino.
Advokatas Arnoldas Strumskis sakė, kad jam susidarė įspūdis, jog fejerverkai tapo tiesiog akivaizdžia gaisro priežastimi nesigilinant į detales. Nuo jų šaudymo vietos iki gaisro vietos atstumas siekia pusę kilometro. Kaip pavyzdį jis pasitelkė Vilniuje vykstančius fejerverkų festivalius, kur šaudoma kur kas daugiau ir nieko panašaus neįvyksta nors gyvenamųjų namų aplink yra daugiau ir arčiau.
„Įmonei jau 22 metai, mes ne kokie naujokai, atstumas 500 metrų iki pastatų, todėl šie kaltinimai skamba kaip iš fantastikos srities. Viską įrenginėjome pagal galiojančius teisės aktus ir viskas buvo daroma pagal juos. Viskas buvo suderinta su priešgaisrinėmis tarnybomis, fejerverkai sertifikuoti. Fejerverkai neturi tokio galingumo, kad nuskristų 500 metrų, net kampu šaunant tai yra neįmanoma“, – prieš teismo posėdį sakė V.Butrymas.
Ta pati įmonė fejerverkus festivalyje leido ne pirmus metus.
Atsakomybės neprisiima
Ir kaltinamasis, ir teisiamos bendrovės vadovas savo kaltę neigė, kaltais neprisipažino. Tačiau abu sutiko duoti parodymus.
Pirmasis šiandienos posėdyje Jonavos teisme kalbėjo už pirotechnikos efektus festivalyje buvęs atsakingas Darius Staliauskas. Vyras sakė, kad nesijaučia kaltas, nes viską darė pagal instrukcijas ir buvo užtikrinti visi reikiami atstumai bei saugus fejerverkų paleidimas.
Platforma, ant kurios buvo montuojama pirotechnikos gaminiai, kaltinamojo supratimu, buvo saugi ir nebuvo pagrindo manyti, kad konstrukcija nuvirs ar kitaip sukels pavojų. Gaminiai, pasak D.Staliausko, buvo paženklinti ir turėjo visas reikiamas instrukcijas. Šiuo metu vyras įmonėje nedirba, tačiau gaisro metu jis dirbo UAB „Pirotechnikos gaminiai“ projektų vadovu.
Kaltinamajame akte teigiama, kad fejerverkų paleidimui buvo naudojama nestabili platforma.
Duodamas parodymus D.Staliauskas pasakojo, kad platformą įrengė renginio organizatoriai. Pirotechnikos leidėjai ją įvertino ir priėmė kaip tinkamą naudoti. Fejerverkų tipą parinko pirotechnikos leidėjai. Pasak jų, reikalavimas jiems buvo toks, kad visas grožis matytųsi virš medžių.
Platforma, pasak D.Staliausko, taip pat buvo patikrinta. Prokurorei pasiteiravus kaip, kaltinamasis atsakė, kad buvo užlipta, pašokinėta. Ji statoma iš sceninių konstrukcijų, todėl yra gana tvirta.
Paklaustas, ar pripažįsta, kad buvo naudojami F3 kategorijos pirotechnikos gaminiai, D.Staliauskas tai neigė atsakydamas, kad buvo naudojami F4 kategorijos gaminiai.
Vis dėlto kaltinamajame akte rašoma, kad buvo naudojami F3 kategorijos gaminiai. Juos sprogdinant reikia užtikrinti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą nuo artimiausio objekto.
Prokurorų duomenimis, šis reikalavimas buvo pažeistas.
Įrodymai sudegė
Kaltinamasis teigė, kad leisti fejerverkus nebuvo jokių trukdžių ir paleidimas įvyko sklandžiai – oro sąlygos tinkamos, sausros pavojus nebuvo paskelbtas. Iki artimiausio pastato buvo 150-160 metrų. Atstumui matuoti buvo pasitelkti kompiuteriniai žemėlapiai.
Teigiama, kad aikštelės išmatavimai, kurioje buvo įrengta fejerverkų leidimo platforma, buvo mažesni nei reikalauja įstatymai. Kaltinamieji teigė, kad buvo naudojami tik F4 gaminiai, tačiau ekspertas sakė, kad konkrečių įrodymų nėra, nes nebuvo likę gaminių liekanų. Tiksliai nustatyti, buvo naudojami F3 ar F4 gaminiai, nėra galimybės. Remiantis pirotechnikos naudojimo praktika galima sakyti, kad niekuomet nėra 100 proc. garantijos, jog jų liekanos nenusileis ant žemės.
Ar gaisrą sukėlė „fajeriai“?
Teigiama, kad gaisras kilo dėl pašalinio poveikio, tai galėjo būti smilkstantis pirotechnikos gaminys arba kas kita, kas buvo numesta nuo žemės. Pasak eksperto, metant nuo žemės užsilaikyti mestam daiktui būtų sudėtinga dėl šlaitinio stogo. O gaisro epicentras fiksuotas stogo viduryje.
Advokato teigimu, yra gauta duomenų, kad festivalio teritorijoje buvo pastebėti asmenys naudoję vadinamuosius fajerius, dar žinomus kaip signalinius deglus. Pasiteiravus eksperto apie tai, ar jie galėjo sukelti gaisrą, specialistas neatmetė tokios galimybės.
Baudžiamajame kodekse už turto sunaikinimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
