2020 metų lapkritį mokslus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje pradėjo ir 37-erių Skirmantas Mėčius iš Tauragės. Kol suprato, kad nori tapti ugniagesiu gelbėtoju, vyras išbandė ne vieną darbą.
„Po vidurinė mokyklos tarnavau Lietuvos kariuomenėje, o paskui įstojau į Pasieniečių mokyklą. Po baigimo 10 metų dirbau Pagėgių rinktinėje. Iš pradžių buvo labai įdomu, nes darbo būdavo apsčiai, plaukė kontrabanda.
Pasienio tarnyboje gerokai sumažėjo darbo, būdavo, atvažiuoji, surašai žvejus ir viskas. Tapo nuobodu, o vėliau apkarpė ir algas...
Buvau ir kinologas. Šuo ir gyveno su manimi, ir vykdavo kartu į darbą. Jis buvo kaip šeimos narys, visą laiką būdavome kartu. Vėliau užkardose pastatė stebėjimo bokštus, gerokai sumažėjo darbo, būdavo, atvažiuoji, surašai žvejus ir viskas. Tapo nuobodu, o vėliau apkarpė ir algas. Tada perėjau dirbti į kariuomenę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną. Ten dirbau šiek tiek daugiau nei dvejus metus, bet supratau, kad tas darbas – ne man.
Išėjau, padariau pertrauką ir nusprendžiau tapti ugniagesiu, nes visą gyvenimą nešioju uniformą ir negaliu be jos – civilio darbas ne man“, – sakė kursantas.
Pasak Skirmanto, ugniagesio gelbėtojo specialybę jis pasirinko todėl, kad čia nėra monotonijos: „Kiekviena diena atneša kažką naujo. Pradėjęs mokytis Ugniagesių gelbėtojų mokykloje labai nustebau, kad ugniagesių darbas – tai ne tik vandens pylimas į ugnį, kad į šią profesiją įeina daugybė įvairių specialybių: ir aukštalipio, ir naro, ir psichologo, ir galbūt kitų.“
Ateidamas čia mokytis, S.Mėčius su savimi atsinešė ir nemažą pareigūno patirtį. „Daug ko išmokau pasienio tarnyboje, įgijau didelę psichologinę patirtį, nes teko bendrauti su daugeliu žmonių, kurie buvo labai skirtingi ir įvairiai reaguodavo“, – sakė jis.
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje jį džiugina labai geros mokymo sąlygos ir nuostabūs dėstytojai: „Stebina jų kantrybė, nes ko nors nesuprasdamas gali klausti daugybę kartų ir jie kaskart maloniai paaiškins. Jie visada geros nuotaikos, su šypsena, jauni, kai kurie net jaunesni už mane.
Praktikos metu jau teko gesinti ugnį, pabuvoti specialiame konteineryje, kuriame imituojamas gaisras, atlikti žmonių paiešką ir gelbėjimą, mokytis dirbti komandoje ir suprasti, kad esi ne vienas, mokytis privažiuoti su automobilinėmis kopėčiomis prie pastato ir kt.“
Pasak S.Mėčiaus, svarbiausia ugniagesiui gelbėtojui – emocinis ir fizinis pasirengimas. „Jeigu būsi silpnas – turėsi daug problemų, nes viskas sveria: tiek apsauginiai ugniagesio drabužiai, tiek gaisrinė žarna su vandeniu, tiek kvėpavimo organų apsaugos aparatas. Labai svarbu ir psichologinis pasirengimas. Gaisras dažniausiai kelia paniką, o ugniagesys turi išlikti ramus, nes tai jo darbas. Be to, niekada nežinai, į kokį iškvietimą važiuosi ir ką ten rasi“, – sakė jis.
Dėl karantino mokslai Ugniagesių gelbėtojų mokykloje šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu, tik praktikose būsimieji ugniagesiai mokosi gyvai. „Per „Zoom“, žinoma, ne pats geriausias variantas mokytis, bet geriau negu nieko, – PAGD pranešime cituojamas S.Mėčius. – Praktikos metu grupė padalijama į dvi dalis, kad būtų kuo mažiau kontaktų. Tačiau praktikos būtinai reikia.“
Tauragiškiui jo mieste darbo vietos nėra, tad S.Mėčius praktiką atliks ir dirbs Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 30 kilometrų jam ne kliūtis.
Kovo 15 d. kursantai dviem su puse mėnesio išvyks į praktikas į savo apskričių priešgaisrines gelbėjimo valdybas ir tarnybas. Kadangi Tauragėje nėra vietų, S.Mėčius praktiką atliks, o liepos mėnesį baigęs mokslus ir dirbs Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. „Nuo Tauragės iki Šilalės tik 30 kilometrų, tad jokių sunkumų nebus,“ – sako būsimasis ugniagesys gelbėtojas.
Mokyklos viršininkas: domisi net emigrantai
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas džiaugiasi, kad pastaruoju metu jaunimo, norinčio tapti ugniagesiais gelbėtojais, skaičius didėja: „Gauname užklausų net iš užsienyje esančių asmenų, kurie planuoja grįžti į Lietuvą ir tapti ugniagesiais gelbėtojais. Dalis kursantų jau turi aukštąjį išsilavinimą ir siekia įgyti kitą kvalifikaciją ir tapti ugniagesiais gelbėtojais.“
Pasak viršininko, šiuo metu mokykloje mokosi 140 kursantų. „Tikimės, kad artimiausiu metu bus leidžiama organizuoti kontaktinį mokymą pilna apimtimi“, – sakė jis.
K.Agintas teigia, kad vis daugiau kursantų, pradedančių mokslus mokykloje, yra ne tik vis stipresni fiziškai, bet ir labiau pasirengę psichologiškai – ne taip jautriai reaguoja į stresines situacijas, žino, ko nori, ir to tikslingai siekia, turi geriau išvystytus problemų sprendimo įgūdžius.
Norintieji tapti ugniagesiu gelbėtoju, dokumentus gali pateikti elektroniniu būdu http://stojimas@vpgt.lt.
Kursantams mokama stipendija, jie yra aprūpinami reikalingomis priemonėmis ir apranga. Mokykloje dėsto savo sritį išmanantys profesionalai, kurie yra visada pasiruošę perduoti žinias bei padėti įvairiausiose situacijose.
Visa aktuali informacija skelbiama Ugniagesių gelbėtojų mokyklos svetainėje.
