Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Mikalauskienė prašė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 metų rugsėjo 26 dienos išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei būtų padaryta išvada, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Netenkinus šio prašymo, prokurorė prašė 2019 metų rugsėjo 26 dienos nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D.Staliauskas būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 400 MGL dydžio (20 tūkst. eurų) baudą. Įmonę „Pirotechnikos gaminiai“ taip pat prašyta pripažinti kalta ir skirti jai 2000 MGL dydžio (100 tūkst. eurų) baudą.
Teismo nešališkumą prokurorė grindė tuo, kad jis nušalino nuo bylos nagrinėjimo prokurorą.
Prokurorė skunde nesutiko ir su apylinkės teismo padaryta išvada, kad sudegę pastatai nebuvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą, dėl to jie nebuvo didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės. Pasak jos, jie buvo muziejaus ekspozicijoje ir tai yra tiek istoriniu, tiek etniniu atžvilgiu Lietuvos istorijai reikšmingi pastatai, įvertinti 75 256,31 eurų suma.
Prokurorė atmetė galimybę, kad gaisras galėjo kilti nuo deglo. Prokurorės teigimu, pirotechnikos priemonių paleidimo vieta neatitiko jos įrengimui keliamų reikalavimų – buvo neužtikrintas platformos pagrindo stabilumas, taip pat nesilaikyta mažiausiai 15 metrų saugaus atstumo F3 kategorijos fejerverkams nuo pirotechnikos gaminio iki bet kokio kito objekto reikalavimo. Be to, naudoti pirotechnikos gaminiai nebuvo tinkamai paženklinti, o jų naudojimas su savivaldybės administracija iš viso nebuvo derintas.
Kaltinamieji prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į prokurorės skundą išteisintųjų gynėjai pateikė skaičiavimais pagrįstas schemas, kurios, jų teigimu, patvirtina, kad jei kai kurie fejerverkai šovė ir ne vertikaliai, vis tiek 484 metrų atstumas (nuo pirotechnikos gaminių leidimo vietos iki sudegusių pastatų) nebūtų pasiektas. Be to, iš tos pačios vietos fejerverkas buvo leistas ir ankstesniais metais, t.y., 2016 m. vykusio festivalio metu. Taigi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jokių mažiausių saugaus atstumo nesilaikymo aplinkybių nenustatė nei 2016, nei 2017 metais.
Liepos 8 dieną Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nusprendė atmesti prokurorės skundą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors tam tikros Jonavos rūmų nuosprendyje padarytos išvados (dėl sudegusių pastatų didelės vertės nebuvimo – sudegę pastatai buvo vertingi) nėra teisingos, tačiau jos nepaneigia galutinio sprendimo (neįrodyta, kad kaltinamiesiems inkriminuota veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) pagrįstumo.
Siekiant išsiaiškinti sunaikintų pastatų reikšmingumą kultūriniu bei istoriniu požiūriu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti specialių žinių turintys specialistai. Atsižvelgusi į jų pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2017 metų rugpjūčio 6 dieną kilusio gaisro muziejuje metu sudegusi ekspozicija, susidedanti iš medinio gyvenamojo namo ir medinio ūkinio pastato, turi didelę istorinę bei kultūrinę vertę. Muziejus yra valstybinis respublikinis muziejus, todėl viskas, kas jame eksponuojama, vertinama ir nacionaliniu lygmeniu. Esminis kriterijus, kodėl muziejuje esančių pastatų negalima registruoti Kultūros vertybių registre, yra tas, jog šie pastatai nėra savo originalioje aplinkoje, t.y., jie yra perkelti į muziejaus teritoriją iš įvairių Lietuvos vietų.
Kauno apygardos teismas neįžvelgė pirmosios instancijos teismo šališkumo.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jokie šiurkštūs civilinės pirotechnikos gaminių – fejerverkų – naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nėra nustatyti. D.Staliauskas, veikdamas kaip įmonės atstovas, laikėsi visų saugumo reikalavimų, taip pat pirotechnikams numatytų rekomendacijų, o „Pirotechnikos gaminiai“ užtikrino, kad būtų naudojami tinkami fejerverkai bei jų leidimas renginio metu būtų suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tyrimo metu nustatyta, kad festivalio metu naudoti pirotechnikos gaminiai buvo pirkti Lenkijoje, todėl prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti pasvarstymai apie galingesnių nei leistina užtaisų naudojimą yra tik hipotetiniai ir niekuo neparemti.
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, tai, kad įvykio metu sudegusi sodyba nebuvo apšviesta (kas galimai viliojo privatumo norinčius jaunuolius), joje nebuvo jokių priešgaisrinę saugą užtikrinančių priemonių, netoli sodybos buvo įrengtas palapinių miestelis, taip pat netoli sodybos buvo pastebėta apsvaigusių asmenų, kurie ne visiškai adekvačiai elgėsi ir galimai ne visai kontroliavo savo veiksmus, renginio metu buvo naudojami ir šviečiantys signaliniai deglai (fakelai), visiškai atmesti versijos, kad nendrinis sodybos stogas galėjo užsidegti ir nuo pašalinio, tiksliai tyrimo metu nenustatyto objekto (greičiausiai, signalinio deglo), pasak Kauno apygardos teismo, negalima.
Šiuo atveju, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos teigimu, padariniai kilo be išteisintųjų kaltės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
