Netoli Lazdynų ligoninės esantis, prie vilniečiams žinomos kavinės „Žibutė“ priblokuotas bendrabučio tipo pastatas yra tarsi veikianti, tebegyvenama gaisravietė. 4 aukštų daugiabutis per kelerius pastaruosius metus mena bent 8 gaisrus, o šiuo metu juodžiausias vaizdas yra paradinėje namo dalyje: prieš keletą savaičių suliepsnojęs pagrindinis įėjimas į laiptinę bei pirmajame aukšte esantis vestibiulis su pašto dėžučių nuodėguliais.
15min stebėjo, kaip daugiabutį „šturmavo“ priešgaisrinės priežiūros specialistai – akcijos metu kai kam nemokamai įrengti dūmų detektoriai.
„Labą dieną, Vilniaus priešgaisrinė. Vykdome prevencinę akciją, įrengiame autonominius dūmų detektorius, kad būstas būtų saugesnis. Ar sutiktumėte“, – į vienos vilnietės namus prašėsi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas.
„Žinoma, žinoma“, – šypsojosi svečiui ir žiniasklaidos atstovams savo būsto duris plačiai atvėrusi senjorė, žinoma sostinės tautodailinininkė Margarita Toma Jasiulevičienė.
Iš trumpo vizito ir interviu netrukus tapo aišku: menininkė įsisukusi į savo veiklas, tad per užimtumą gaisrinė sauga iki šiol tikrai nebuvo jos prioritetas. Pašnekovė netgi tvirtino, kad jau apie 20 metų gyvena būtent šiame būste, tačiau niekuomet nesijautė tarsi ant parako statinės.
Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai ir ponios Margaritos Tomos kaimynai šį bendrabučio daugiabutį apibūdino būtent taip: bene ryškiausias pavyzdys sostinėje, kaip atsainiai kartais kai kurie gyventojai žiūriu į savo bei aplinkinių saugumą.
Uždarę jaukaus, tvarkingo, o dabar ir saugesnio tautodailininkės būsto duris, prevencinio reido dalyviai sugrįžo į rūstesnę realybę.
Pirmiausia tai degėsių smogas, juntamas ne tik visame pastate, bet ir po kurio laiko iš jo išėjus, nes kvapo lieka prisigėrusio į drabužius. Niūrus ir pajuodę, tarsi aprūkę nuo dažnų gaisrų, atrodo daugiabučio koridoriai bei laiptinė. O štai bendrabučio vestibiulis yra juodas ir išdegęs tiesiogine šių žodžių prasme – po rugsėjo 26-ąją vykusio nemažo gaisro remontas čia dar neatliktas.
Gyventojai kalbasi, o ir pareigūnai prasitaria, kad tikriausiai čia įvykdytas padegimas. Vestibiulyje kažkas buvo pastatęs seną sofą, skelbimai apie tai, kad rakandais bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinti nevalia, nepadėjo. Tuomet prie baldo kažkas mestelėjo maišą su statybinėmis atliekomis. O tuomet kažkas tikriausiai tyčia įžiebė ugnį, vėliau policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį, byla dar tiriama.
Tačiau šis vestibiulio gaisras nėra įvykis, išgarsinęs šį bendrabutį. Adresas Šiltnamių g. 38 sostinės Lazdynų rajone Bendrojo pagalbos centro operatoriams ir ugniagesiams gelbėtojams yra vienas įsimintinesnių, nes iškvietimai čia bent iki šiol, galima sakyti, būdavo reguliarūs.
Suprasti akimirksniu
- Į šį bendrabutį Vilniuje, Šiltnamių g. 38 ugniagesiams gelbėtojams per pastaruosius aštuonerius metus teko vykti net 8 kartus, iš jų 5 kartus – į tą patį 86-ąjį butą, kuriame 4 kartus degė lova arba antklodė.
„Gyveno vienišas žmogus. Susirenka draugai, vėliau kyla gaisrai, kurių priežastys būna neatsargus rūkymas arba pašalinis ugnies šaltinis“, – rizikingas aplinkybes įvardijo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, tarsi diplomatiškai praleidęs akcentą, kad tokiomis aplinkybėmis nelaimių pavojų didina vartojamas alkoholis.
Kažin, kaip tas būstas atrodydavo po gaisrų, įdomu, ar šeimininkas bent pamėgindavo jį remontuoti?
„Ten, žinokite, visada, pastoviai būdavo baisu“, – gyventojas Julius leido suprasti, kad siautusios liepsnos šiam butui ypatingos žalos nepadarydavo. Kas jau itin netvarkinga – labiau nusiaubti nelengva.
Anot šio vilniečio, gyventojai, ypač gretimų būstų, dėl tokios kaimynystės būdavo pikti, nepatenkinti, tačiau šeimininkas išvadų nedarė, iki mirties gyveno taip, kaip būdavo įpratęs.
„Žuvusio žmogaus portretas“ tą parodo – kad jam trūksta tiek gaisrinės saugos žinių, tiek savimonės, kad galėtų tas žinias įsisavinti. Jei žmogus nesocialus, nepasiturintis – tokios žinios jam neužsilieka, po savaitės jis elgiasi vėl taip pat, kaip ir anksčiau“, – E.Tamašauskas siūlė nesistebėti, kad rizikingiausių asmenų grupių dažnai neveikia nei prevencinės priemonės, nei jų pačių patiriamos skausmingos gaisrų pamokos.
Visgi visus gaisrus čia šeimininkavęs vilnietis pergyveno – anapilin jis iškeliavo dėl natūralių priežasčių (rimtų sveikatos negalavimų).
Todėl „karščiausio“ 86-ojo buto problema nebėra tokia opi, būstas nebenaudojamas, jokie vakarėliai, anksčiau pasibaigdavę gaisrais, nebevyksta.
96 proc. žuvusiųjų gaisruose detektorių neturėjo
„Dabar pats metas gyventojams priminti, kad jie pasirūpintų savo saugumu, nes jau prasidėjo ar netrukus prasidės šildymo sezonas, dažnai atnešantis nemažus iššūkius, – sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas – Tikimės, kad žmonės pagalvos, kad jų saugumas yra prioritetas. Šiemet gaisruose jau žuvo 62 gyventojai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes neįvertinama, koks pavojus tuomet kyla aplinkiniams gyventojams. Todėl labai svarbu ir didžiulis ugniagesių gelbėtojų indėlis – šiemet gaisruose jie išgelbėjo 92 gyvybes.“
Pasak pareigūno, pagrindinė gaisrų priežastis – žmonių neatsakingumas: „Ar šių žūčių buvo galima išvengti? Taip, bent jau iš dalies. Kad nežūtum gaisre, svarbiausi du dalykai – saugi aplinka ir žmogaus sąmoningumas. Deja, prasidedant šildymo sezonui, galime konstatuoti, kad daugiau nei 40 proc. būstų šalyje neįrengti dūmų detektoriai, kas dvidešimta krosnis ir elektros instaliacija būstuose netvarkinga.
Dažniausiai gaisruose žūsta socialinės rizikos asmenys, senyvo amžiaus ir negalintys pasirūpinti savimi žmonės.
O dažniausiai gaisruose žūsta socialinės rizikos asmenys, senyvo amžiaus ir negalintys pasirūpinti savimi žmonės. Jeigu pažįstate tokių kaimynų, padėkite jiems arba praneškite artimiausiai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.“
A.Gudžiauskas informavo, kad šiuo metu šalyje apie 60 proc. būstų jau įrengti dūmų detektoriai. 96 proc. žuvusiųjų gaisruose savo namuose jų neturėjo.
