Antradienio rytą teisme apklaustas poligrafologas Vitas Saldžiūnas, tyręs kito garsaus liudytojo šioje byloje Mindaugo Žalimo psichofiziologines reakcijas į užduodamus klausimus.
„Jis iškart pasakė – jums niekas nepavyks, nes aš esu jogas!“ – teisme prisiminė specialistas.
V.Saldžiūnas pamena ir savo šmaikštų atsakymą tikrintam asmeniui: „Buvo ir dar kietesnių jogų...“
„Gerai, kad neužlūžo aparatas...“, – replikavo bylą nagrinėjantis teisėjas.
Anot liudytojo V.Saldžiūno, poligrafo tyrimas iš esmės sklandus.
Kaltinamasis T.Ulpis tiesiai šviesiai paklausė poligrafologo: „Mindaugas Žalimas yra meluojantis žmogus ar nemeluojantis?“
V.Saldžiūnas M.Žalimą apibūdino kaip nenuoseklų.
Sekundėlę pamąstęs, žodžių į vatą irgi nevyniojęs specialistas atvirai pridūrė: „Tai yra labai įdomi asmenybė, visiškai nenuosekli. Patologinis melagis! Čigonai yra panašūs.“
Poligrafo specialistas teisme prisiminė, kad jau pačioje seanso pradžioje M.Žalimas sudarė įspūdį, jog jis nusiteikęs klaidinti tyrėjus ir netgi išmano, kaip tai daryti.
„Bandė reguliuoti kvėpavimą“, – vieną iš M.Žalimo triukų įvardijo V.Saldžiūnas. Specialistas pridūrė, kvėpavimo daviklis yra tik vienas iš daugelio, todėl vien bandyti kontroliuoti plaučių darbą asmeniui neužtenka.
„Vis dėlto sąžiningi žmonės to nedaro, stengiasi netrukdyti tyrimui“, – pridūrė poligrafologas.
Patikrinimo pradžioje M.Žalimui buvo užduoti keli klausimai „ne į temą“, kad būtų galima suderinti aparato reakcijas į atsakymus.
M.Žalimo klausta, ar jis padarė ką nors, dėl ko turėtų būti baudžiamas. Pavyzdžiui, padirbinėjo pinigus. Į tokį klausimą M.Žalimas atsakė neigiamai, jokio susijaudinimo aparatūra neužfiksavo.
Tuo tarpu po klausimų dėl narkotikų laikymo, kontrabandos M.Žalimo reakcijos – užfiksuotos.
Toliau testo metu M.Žalimas buvo klausinėjamas, kam pirmajam iš Policijos papasakojo apie savo draugo D.Kedžio planus Kaune nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę ir kitus asmenis.
Poligrafas abu kartus parodė reakcijas, kai į klausimą „Ar Vitalijui Vitkovskiui?“ jis atsakė „Ne“, o į klausimą „Ar Algirdui Stončaičiui?“ atsakė „Taip“.
Kitaip tariant, tikėtina, kad abu atsakymai nebuvo nuoširdūs.
Apklaustas specialistas pabrėžė, kad Lietuvoje naudojama poligrafo testo metodika laikoma nuosaikia.
„Su šia metodika apkaltinti nekalto žmogaus faktiškai neįmanoma, o pagauti kaltą sunkiau, nors, kaip rodo mūsų patirtis, sekasi neblogai“, – tikino V.Saldžiūnas.
Poligrafologas taip pat prasitaria, kad tiriamajam, kuris siekia klaidinti tyrėjus, lengviau sau sukelti reakciją, negu ją užslopinti.
Kitaip tariant, žmogus gali mėginti iššaukti tam tikrą savo emociją, kuri tiesiogiai su klausimu net nesusijusi, atsakymo metu galvodamas apie jam jautrius dalykus. Poligrafas, tikėtina, fiksuos reakciją. Tuo tarpu jei užduodamas klausimas iš tiesų kažkaip jautriai paliečia asmenį, visiškai to nuslėpti faktiškai neįmanoma.
Teisme antradienį apklausti ir keli policijos pareigūnai: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas Elanas Jablonskas ir policijoje dirbantis specialiosios technikos meistras Dainius Juršėnas.
E.Jablonskas teisme prisipažino, kad kartu su M.Žalimu yra kilęs iš vieno miesto, tačiau tikino, kad su juo ryšių nepalaikė, nors ir buvo kažkada susitikęs, jo telefono numerio neturėjo.
E.Jablonskas asmeniškai dalyvavo M.Žalimo apklausoje, po kurios nutarta kelti baudžiamąją bylą penkiems pareigūnams, kaltinamiems sąmoningai nuslėpus žinias apie apie D.Kedžio planus.
„Kas tapo pagrindu iškelti šią bylą pareigūnams, kas tapo vada?“, – teisėjas klausė šio liudytojo.
„Vada tapo Mindaugo Žalimo apklausa“, – patvirtino E.Jablonskas.
Imuniteto skyriaus vadovo atžvilgiu ypač piktai buvo nusiteikęs kaltinamasis Emilijus Damukaitis. Pareigūnas liudytojo kelis kartus klausė, kokiu pagrindu buvo parašyta pažyma, jog jis (E.Damukaitis) bendravo su M.Žalimu dar iki kruvinųjų įvykių Kaune. Kaltinamasis teigia, kad tikrai nėra bendravęs, nebent kažkur yra matęs.
„Akių kontaktas irgi yra bendravimas!“ – pareiškė konkrečiau į klausimą taip ir neatsakęs E.Jablonskas.
Liudytoju teisme apklaustas technikos specialistas D.Juršėnas paaiškino, kad tyrimo metu atliko technines užduotis, kurias jam buvo suformulavę vadovai. Pavyzdžiui, jis montavo specialią signalizaciją sodo namelyje, kuriame tikėtasi sučiupti besislapsčiusį D.Kedį.
Apklausta ir garsi žurnalistė
Antradienį teisme apklausta ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė Laima Lavaste, parašiusi straipsnį „Žudynių tyrėjai tapo savo agento įkaitais“.
Kaltinamasis T.Ulpis klausė žurnalistės apie jos bendravimo su šiuo pašnekovu aplinkybes.
„Iš tikrųjų tiesiogiai su Mindaugu Žalimu nebendravau, nesu akyse jo mačiusi“, – neslėpė L.Lavaste.
Žurnalistė teismui pasakojo, kad 2011 m. spalio 28 ar 29 dieną jai paskambino TV laidų prodiuseris Virginijus Gaivenis ir pasakė, kad turi labai svarbios, tiesiog sensacingos informacijos. Prodiuseris turėjo omeny M.Žalimo pasakojimą apie tai, kad jis esą laiku papasakojo aukštiems pareigūnams apie D.Kedžio Kaune planuojamas žudynes, tačiau policija neužkirto tam kelio.
„Pasakiau kolegai, kad negaliu dalyvauti apklausiant poną Žalimą tiesiogiai“, – L.Lavaste sakė, kad tuo metu buvo išvykusi į užsienį.
Tačiau su V.Gaiveniu ji sutarė, kad parengs klausimų, kuriuos prodiuseris užduos M.Žalimui interviu metu.
V.Gaivenis uždavė pašnekovui visus klausimus ir netrukus atsiuntė vaizdo įrašą L.Lavastei.
Žurnalistė teisme prisiminė, kad jai buvo „baisu“ publikuoti tokią „bombą“, todėl ji gana ilgai mėgino tikrinti informaciją per kitus šaltinius.
Moteris skambino ir dabartiniam kaltinamajam T.Ulpiui. Tomas Ulpis. „Pasakėte, kad nekomentuosite šitų pasakų, kad viskas susidėlios...“ – L.Lavaste sakė teisme.
Ji taip pat prisiminė, kad lapkričio pirmosiomis dienomis ėjo į darbą, kai redakcijos apsaugininkas padavė jai kažkieno anonimiškai paliktą svarbų dokumentą: „Ten buvo liudytojo Žalimo apklausos protokolas.“
Žurnalistė pridūrė: „Kad mes gauname informaciją tokiais būdais, nieko nėra ypatingo.“
Pasak liudytojos, kai ji susipažino su tuo, ką Kaune policininkams apklausos metu sakė M.Žalimas, įžvelgė tik vienintelį neatitikimą su pasakojimu, kurį buvo nufilmavęs V.Gaivenis: „Tik nebuvo Tomo Ulpio ir Visvaldo Račkausko pavardžių.“
Teisme žurnalistės taip pat buvo klausiama, kodėl jos publikacija išėjo būtent su tokia antrašte.
„Straipsnio pavadinimą sugalvojau ne aš“, – L.Lavaste aiškino, kad publikacijos antraštę sukūrę redaktoriai, geriau išmanantys, kokia ji turėtų būti.
Kaltinamasis V.Račkauskas piktokai klausė liudytojos, kodėl ji esą vis tiek išplatino savo parengtą straipsnį su tikrovės neatitinkančia informacija, nors jis prieš keletą dienų buvo kategoriškai paneigęs jam mestus kaltinimus.
„Kodėl jūs manote, kad aš turėjau jumis patikėti?“, – atsakė liudytoja ir pripažino, kad šiuo atveju publikavo rašinį prieš tai asmeniškai V.Račkauskui nepaskambinusi.
Penkių pareigūnų byloje vienas posėdis dar suplanuotas trečiadienį. Tačiau jau dabar aišku, kad rezonansinį procesą teks tęsti ir rudenį.