Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes.
Miestuose žuvo 21 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 38. Aštuoni žmonės žuvo Kauno mieste, po 6 – Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, po 5 – Kėdainių rajone bei Vilniaus mieste, 4 – Varėnos rajone, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose bei Šiaulių mieste.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 17 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 20), 15 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei kitų priežasčių.
Dar 11 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 102 žmonių gyvybes (tarp jų 8 vaikų), 487 pastatus, 71 transporto priemonę, 890 gyvūnų.
Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per pirmąjį metų pusmetį kyla per 7 400 gaisrų, iš jų 49 proc. – atvirosiose teritorijose. Per pirmąjį šių metų pusmetį atvirosiose teritorijose kilo 2 977 gaisrai, arba 46 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius 8,8 proc. mažesnis.
978 gaisrai (arba 15 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 45 žmonės. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius šiame sektoriuje išaugo 3,6 proc., bet pernai šie gaisrai nusinešė 57 žmonių gyvybes. Be to, 477 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,4 proc. nuo bendro gaisrų skaičiaus), 553 kartus degė transporto priemonės (8,5 proc.), 46 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 3 352 gaisrai (52 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 131 (48 proc.). Ugnis sunaikino 169 pastatus, 144 transporto priemones, 558 tonas pašarų, 4729 kv. m gyvenamojo ploto ir 6397 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (26,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (19,9 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (3,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,2 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruota 213 padegimų (3,3 proc.), 59 gaisrai (0,9 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 778 gaisrų (12 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5 684 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 34,2 proc. Ugniagesiai 2509 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (53 proc. daugiau nei pernai). Vien birželio mėnesį, kai Lietuvoje siautė stiprus vėjas, ugniagesiai gelbėtojai atliko daugiau kaip 600 techninės pagalbos darbų (dažniausiai užgriuvusių medžių, nukritusių šakų, sugriuvusių silpnos konstrukcijos statinių šalinimas). 1751 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (21,8 proc. daugiau nei pernai).
Be to, 525 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas (5,4 proc. daugiau nei pernai) ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 97 nukentėjusiuosius bei ištraukė 26 žuvusius. 235 kartus jiems teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie išgelbėjo 74 gyventojus bei ištraukė 81 skenduolį (pernai per tą patį laikotarpį – 49), iš jų 6 vaikus (1). 316 kartų teko budėti nukenksminant sprogmenis, 177 kartus likviduoti cheminius incidentus, 75 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 246 gyventojus, iš jų 21 vaiką.
Remiantis penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų statistika, vidutiniškai per liepos mėnesį ugniagesiams gelbėtojams iš vandens tenka ištrauki 33 skenduolius.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
