Lietuvos policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui šis pavasaris – tikras darbymetis. Tačiau vyriausiasis mūsų šalies policininkas, regis, neturi daug laiko rūpintis policijos reforma, bendradarbiavimo ir kitomis institucijos efektyvumu ir kitais strateginiais klausimais.
Policijos departamento vadovas kone kasdien asmeniškai yra įsitraukęs į visuomenę krečiančių nusikaltimų tyrimą. Be to, būtent L.Pernavui, kaip pareigūnų vadovui, tenka duoti vieną interviu po kito apie tai, ar išties gerai dirba policija, kodėl nesutramdyti pavojingi nusikaltėliai ir kada bus atsakyta į visus visuomenę dominančius klausimus apie rezonansines bylas.
Vien kiek dėmesio ir resursų pareikalavo šio kovo mėnesio rezonansiniai kriminaliniai įvykiai Lietuvoje – „Audi A7“ vairuotojos Ievos Strazdauskaitės pagrobimas greitkelyje ir nužudymas, taip pat Kauno rajone iššaudyta 4 asmenų šeima.
Apie aktualiausius iššūkius Lietuvos policijai ir asmeniškai Linui Pernavui – tiesioginė vaizdo konferencija su generaliniu komisaru 15min studijoje.
– Pernai tramdydamas smurtautoją žuvo Telšių rajono policininkas. Prisiminiau šį atvejį išgirdęs, kad Marijampolėje pavojingą ginkluotą įtariamąjį sulaikė mišrus kelių policijos patrulių ekipažas? Ar pareigūnai nepersistengė? Nejaugi nebuvo galimybės sulaikymo vykdyti spec. pajėgoms? (Jonas iš Tryškių).
– Galbūt ir galima buvo. Kita vertus, kaip ir esu komentavęs įvykį Telšių rajone – visi pareigūnai yra parengti tokioms situacijoms. Visi žino, kaip elgtis. Be abejo, kuo didesnė patirtis, tuo tavo įgūdžiai geresni.
Įsivaizduokite, kad Marijampolės patruliai būtų nesureagavę, ir žmogus būtų pasišalinęs. Kas tada? Arba galbūt ir būtų spėjęs pasiimti tą ginklą iš lagamino. Apkaba buvo ginkle: belieka pertraukti spyną, ir tu turi užtaisytą ginklą su 20 šovinių. Greta yra kelias, greta yra autobusų stotis. O jeigu jis paims įkaitą? Iš paprastos situacijos mes turėsime situaciją su įkaitu.
Įsivaizduokime, kad šie pareigūnai nebūtų sulaikę. Žmonės klaustų, kam jums tie ginklai perkami, kam jums tos liemenės, jeigu jūs elementariai negalite vyro sulaikyti.
Dabar yra daug patarėjų, komentatorių. Bet jiems lengva kalbėti apie Tryškių atvejį, kai jau viskas padaryta.
– O Marijampolės atveju, sulaikant įtariamąjį E.Anupraitį, sprendimą priėmė patys patruliai, ar gavo užduotį iš vadovybės?
– Be abejo, patys. Iš vakaro buvo parengtas mano nurodymas ir visiems, kas dirbo gatvėje, išdalintos neperšaunamos liemenės. Policijos pareigūnai buvo apsisaugoję. Ką jau dabar žiūrėdamas retrospektyviai matau, kad pareigūnai taktiškai elgėsi tinkamai. Jie neprivažiavo su transporto priemone, kad tas asmuo negalėtų pasišalinti arba pasipriešinti. Priėjo iš nugaros, ir tas žmogus buvo užkluptas netikėtai. Jie tinkamai jį sulaikė, ir aš galiu tiktai pagirti. Rytoj jie bus pas mane, mes pakalbėsime, aptarsime, ir tikrai bus už tą darbą padėkota.
Įsivaizduokime, kad šie policijos pareigūnai nebūtų sulaikinėję. Tai kaip visuomenė būtų įvertinusi? Žmonės klaustų, ką jūs Policijos mokykloje darote, kam jūs ruošiatės? Kam jums tie ginklai perkami, kam jums tos liemenės, jeigu jūs elementariai negalite vyro sulaikyti?
Dabar jau galiu pasakyti, kad grupė „Aro“ pareigūnų buvo parengta ir budėjo Kauno apskrityje. Esant rimtesnei situacijai, jie būtų atvykę ir dalyvavę. Tik, be abejo, nuo Marijampolės iki Kauno yra didesnis atstumas, tai būtų užtrukę šiek tiek laiko.
Aptariant šį konkretų (keturgubos žmogžudystės) atvejį, kalbėti apie prevenciją būtų neprotinga.
– Įtariamasis keturgubu nužudymu, atrodo, visai neprimena ir net nebando vaidinti psichiškai nestabilaus asmens. Tačiau jis sąmoningai atsisako kalbėti apie žmogžudystės aplinkybes. Ar jums tekę susidurti su tokia kaltinamojo pozicija? Jei asmenys gali būti tokie šaltakraujiški kaip robotai, ar lieka galimybių prevencijai? (Tadas R.)
– Aptariant šį konkretų atvejį, kalbėti apie prevenciją būtų neprotinga. Jeigu bus nustatyta, kad asmuo turi psichikos sutrikimų, policininkas tokiu atveju praktiškai yra bejėgis.
– O jei visgi kalbame apie atsakantį už savo poelgius asmenį – kaip galėjo artimieji nuo jo apsisaugoti?
– Dar nesame ištyrę visų bylos aplinkybių ir kalbėti, kas būtų jeigu būtų, yra per anksti. Turime žinoti visas aplinkybes ir visų pirma apie jo psichinę būklę. Ar jis suprato, ką padarė, ar iš tiktųjų to siekė? Dėl ko įsigijo ginklą? Ar būtent dėl to, ar tik paskui atsirado kažkokios paskatos įvykdyti būtent tokį nusikaltimą. Kokie santykiai buvo šeimoje? Galų gale, dėl ko tas įvyko, gal dėl kažkokio konflikto.
– Darius domisi, kokia šiuo metu situacija Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje? Ar jau paaiškėjo visos detalės šiame tyrime?
– Tai yra ikiteisminio tyrimo detalės ir aš jų nekomentuosiu. Galiu tik tiek pasakyti, kad tyrimas vyksta sėkmingai, kryptingai ir kiek įmanoma operatyviai. Ir nusikaltimas tikrai bus ištirtas. Nepasakysiu, ar 30, ar 90 proc. darbo yra padaryta. Bet kai mes atiduosime bylą į teismą, aiškiai pasakysime, kad nusikaltimas yra ištirtas. O teismas priims sprendimą, kas kaltas, dėl kokių veikų kaltas, ir kokias bausmes skirti.
Generalinio komisaro pažadas 15min studijoje: Ievos Strazdauskaitės nužudymo byla tikrai bus ištirta ir pasieks teismą.
– Dar Darių labai domina: jei merginos automobilyje „Audi“ buvo „Sherlog“ sistema, kodėl palyginti ilgai nepavyko automobilio rasti?
– Kadangi žinau realią situaciją, galiu drąsiai teigti, kad pagal objektyvias tas aplinkybes mes pakankamai greitai suradom.
– Ankstesniame interviu esate minėjęs, kad tarnyba pareigūnams užauginą storą odą. Jei itin jautriai reaguotum į kiekvieną nelaimę, pačiam neužtektų sveikatos. Bet nejaugi net tokios nelaimės, kaip plungiškės nužudymas arba šeimos sušaudymas nepramuša tos storos „skuros“? (Vilma iš Šiaulių).
– Žinokit, pramuša. Ir sukrečia, ir pramuša. Labai reikia suimti save į rankas, kai tu sulaikinėji tokius asmenis. Kai policininkas žino, ką tas žmogus padarė, pareigūnui tikrai reikia labai valdytis. Kad nepadarytų to, ką rašo visi komentaruose.
Ką norėtų padaryti ir ką visa Lietuva ir būtų padariusi, jei mes būtume atidavę tuos asmenis į paprastų žmonių rankas arba jie būtų patekę į bet kurio mūsų visuomenės nario rankas.
Policijos pareigūnas turi vadovautis įstatymais, ne emocijomis. Kartais nuo tų visų emocijų turime atsiriboti. Įsivaizduokite, kartais per dieną ekipažai nuvažiuoja į 10-20 įvykių. Ten yra ir vaikai, ir moterys, ir sumušti, ir nuskriausti, ir nevalgę žmonės. Aš jau nekalbu apie lavonus. Tai jeigu tu bandysi dėl kiekvieno įvykio išspausti ašarą... Supraskite, kad pareigūnas vis tiek turi atlikti savo darbą ir išlaikyti visą darbo dieną.
– Komisare, sinoptikai žada šiltą savaigtalį – ar jau žinote, kaip pailsėsite?
– Pamiegoti noriu – nesvarbu, koks bus oras.
– Ačiū už pokalbį.
