Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Genialus“ verslo planas gimė pataisos namuose: benamių dešimtukas nusikaltėliams nešė pinigus

Gudragalviai Pravieniškių kaliniai perėmė realios veiklos nebevykdančią bendrovę „Breta“. Joje fiktyviai buvo įdarbinta 10 asocialių asmenų. Vėliau jų vardu nusikaltėliai pradėjo lobti – ėmė paskolas, pirko išsimokėtinai prekes, net gaudavo pašalpas už neva darbo metu patirtas sunkias traumas.
Pataisos namai
Pataisos namai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus apskr. VPK) baigtas ikiteisminis tyrimas trukęs kone metus. Sprendžiant pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, istorija prasidėjo 2013-aisiais, kai Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantys vyriškiai – D.K., gimęs 1989 m., gyvenantis Alytuje, ir kaunietis A.K., gimęs, 1980 m., sugalvojo „verslo“ planą.

Firmos buhalteriu tapo 30-metis R.P., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus rajone, jo fiktyvus darbo užmokestis – 500 litų. Benamiui buvo sukurtas elektroninis paštas, jo vardu įgytas elektroninis parašas ir tvarkomi buhalteriniai dokumentai, pažymos.

Planas paprastas – sulaukti, kol vienas iš bičiulių išeis į laisvę, susisiekti su reikalingais asmenimis, įsigyti įmonę ir pradėti verslą. Atrodo, kas čia keisto? O keistenybės prasidėjo netrukus po to kai alytiškis išėjo iš įkalinimo įstaigos. 2013-ųjų vasarą susisiekęs su A.K. nurodyta patikima buhaltere J.Č., gimusia 1968 m., gyvenančia ir dirbančia Kaune, vyriškis gavo nurodymus surasti žmonių, kuriuos būtų galima įdarbinti į įmonę, nors jos veikla oficialiai jau buvo sustabdyta. Pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė „Breta“.

D.K. taikiniu tapo socialiai pažeidžiami asmenys, lengvai  susigundantys bet kokiu pasiūlymu, kad ir už menką atlygį, todėl „darbuotojų“ surasti buvo nesunku. Į įmonę buvo darbinami asmenys su menkomis pajamomis, neįgalūs, be nuolatinės gyvenamosios vietos arba turintys nemenkų finansinių sunkumų, skolų.

Naujieji „Bretos“ darbuotojai net nesidomėjo, kokias pareigas jie eina, kaip ne keista, jiems net dirbti nereikėjo, taip pat nežinojo, kur yra įmonės biuras, bendravo tik su kontaktiniu asmeniu. Įmonės direktoriumi tapo 1985 m., gimęs alytiškis, turintis neįgalumą. Anksčiau jau minėta J. Č., nesant jokios darbo sutarties, tikrovės neatitinkantį pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo L.M. įdarbinimą bendrovėje „Breta“ perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tokiu būdu nuo 2013-07-18 iki 2015-02-02 fiktyviai jį įdarbino ir melagingai nurodė, kad jam mokamas 5 000 litų darbo užmokestis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Inernetinė bankininkystė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./E.bankininkystė

Firmos buhalteriu tapo R.P., gimęs 1984 m., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus rajone, jo fiktyvus darbo užmokestis – 500 litų. Jam buvo sukurtas elektroninis paštas, jo vardu įgytas elektroninis parašas ir tvarkomi buhalteriniai dokumentai, pažymos. Suprantama, kad prisidengusi R.P. vardu fiktyvias pažymas ir įvairius dokumentus pateikinėjo J.Č.

Pasak buhalterės „Bretos“ darbuotojams ji padėjo nesiekdama jokio pelno, o nemokamai, vedina draugiškumo.

Iš viso įmonėje dirbo apie 10 fiktyvių darbuotojų. Tačiau nei D.K., nei A.K. ar J. Č. duomenys ar pavardės įmonės veikloje nefigūravo. Praėjus atitinkamam laikui naujai įdarbinti darbuotojai pradėjo „nešti pelną“. Su jais buvo susisiekiama, atidaromos arba naudojamos jau turimos banko sąskaitos bei pasiūloma paimti savo vardu kreditus įvairiose greitojo kredito įmonėse, pirkti išsimokėtinai elektronikos prekes – mobiliuosius telefonus, kompiuterius, įvairiose parduotuvėse ir salonuose visoje Lietuvoje.

O „darbuotojų“ finansinės galimybės atrodė nemenkos, nes kai kurių fiktyvus darbo užmokestis siekė iki 15 000 litų. Pavyzdžiui, vienas „Bretos“ darbuotojas vien iš greitojo kredito įmonių gavo 31 039 litų (8 989,51 euro).

Taip pat sudarinėjo sutartis su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl mobiliųjų telefonų pirkimo lizingu tokiu būdu viena įmonė patyrė 4 952,04 lito (1434,21 euro), kita – 3 214,15 litų (930,88 euro) ir 6 420,30 lito (1859,45 euro) nuostolio.

Vėliau kai kuriems įmonės darbuotojams atėjo laikas „susirgti“. Kartu su tarpininku D. K. nuvykę į  polikliniką, užsiregistruodavo pas gydytoją, nurodydavo, kad neva patyrė traumą buityje. Gydytojas diagnozuodavo tai kelio sąnario vidinių raiščių audinių plyšimą, tai kelio sąnario išorinių raiščių audinių plyšimą ar kitą atitinkamą diagnozę. Dėl šių tariamų traumų, niekur realiai nedirbantiems ir traumos nepatyrusiems UAB „Breta“ darbuotojams buvo išduodami maždaug mėnesį trunkantys nedarbingumo pažymėjimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?