2017 metų gruodžio 15 dieną vaikinas atsibudo kareivinėse, jis buvo savanoris karys Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione.
Į pratybas tądien G.Masalskis neišėjo, sirgo ir gėrė antibiotikus. Tačiau kai vakare gavo leidimą važiuoti namo, į kelionę prigriebė 3 litrinius butelius alaus.
Per kiek daugiau nei valandą trukusią kelionę nuo Ruklos iki sostinės visą alų ir išgėrė. Prie autobusų stoties atsisveikino su jį pavežusiu tarnybos draugu ir persėdo į tėvų automobilį.
Nors buvo žvarbus gruodžio vakaras, vaikinas prasidarė langą ir pakeliui į namus Trakuose rūkė cigaretę.
„Nenorėjau, kad mama užuostų, jog buvau išgėręs“, – teisme paaiškino G.Masalskis.
Grįžęs namo su mama ir tėčiu išgėrė butelį brendžio, truputį šampano ir alaus, o tada susiskambino su draugais ir sutarė keliauti į „Senąją kibininę“ pratęsti vakaro.
Čia gėrė iki vidurnakčio, kol kibininė užsidarė. Su draugais pasuko Trakų centro link, ten jie išsiskirstė ir visi pajudėjo namo.
Tolesnius įvykius G.Masalskis prisimena sunkiai, lyg ir su kažkuo mušėsi, bet kur, kaip ir kodėl paaiškinti negalėjo.
Apie tai, kad nužudė žmogų, vaikinas iš pareigūnų sužinojo tik kitą rytą prasiblaivęs policijos komisariate.
Viską nufilmavo kameros
Nors pats nuteistasis tvirtino užpuolimo tiksliai neatsimenantis, visą egzekuciją užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.
Įraše tamsiai apsirengęs vyras ramiai žingsniavo gatve su maišeliu rankose, kai prie jo pribėgo raudona striuke apsivilkęs G.Masalskis.
Užpuolikas ėmė stumdyti savo auką, o šis traukėsi ir bandė bėgti. Įvyko grumtynės, vyrai pargriuvo ant žemės, tada atsistojo.
Užpultasis visą laiką bandė trauktis ir bėgti, bet G.Masalskis jam to padaryti neleido.
Galiausiai G.Masalkis pargriovė užpultą vyrą, gulinčiam 7 kartus spyrė į galvą, tada į pilvą. Kelias sekundes pasilenkęs atidžiai pažiūrėjo į jau nebejudančią savo auką, o prieš nueidamas dar dukart spyrė į galvą.
Nors įrodymai neginčijami, G.Masalskio advokatas dar griebėsi šiaudo. Esą auka mirė ne nuo smūgių, o nuo įvairių jį kamavusių ligų, užpuolimas neva buvo ne pagrindinė jo mirties priežastis.
Tačiau šią versiją teisme į miltus sumalė ekspertai, nustatę, kad jokių rimtų sveikatos sutrikimų nužudytasis neturėjo.
Ieškojo, kam duoti į galvą
Kaip teisme pasakojo liudijęs jaunas vaikinas, jis su drauge tą naktį nuvyko prie Trakų Kalėdų eglės.
Prie poros priėjo girtas G.Masalskis ir pareikalavo jį nuvežti į vakarėlį. Vėliau jam buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas.
Sulaukęs neigiamo atsakymo G.Masalskis supyko.
„Jis paklausė mano draugės, ar nori, kad duotų į snukį. Aš pasakiau, kad niekas jokių problemų neieško. Tada jis manęs klausia, ar nori, duosiu tau į snukį. Tada jis parodė į pro šalį einantį žmogų ir paklausė, nori, duosiu jam į snukį“, – situaciją prisiminė liudytojas.
Čia pokalbis ir nutrūko, nes G.Masalskis po šių žodžių nubėgo prie praeivio ir jį puolė.
Pora iškvietė policiją ir spruko iš įvykio vietos, bijodami, kad po egzekucijos G.Masalskis grįš pas juos.
Užpuolikas slėpėsi kampe
Pasakojimą teisme tęsė kitas liudytojas, tą naktį važiavęs pro Trakus ir pirmasis sustojęs prie primušto vyro.
„Žiūriu, kažkas stovi ant kelio. Pradėjau rėkti. Ir tas ten stovėjęs žmogus čiumpa striukę nuo žemės ir pradeda bėgti. Galvoju, gerai, važiuoju toliau, žiūriu, ten ne daiktai, o kruvinas žmogus guli. Iškviečiau policiją, mėginau su gulinčiu kalbėti. Vaizdas siaubingas, jis visas kruvinas, sudaužytas, bėgo kraujas iš burnos“, – tos nakties įvykius prisiminė vaikinas.
Iškart po to sustojo dar keli automobiliai, iš jų išlipę vaikinai nedelsiant bėgo ieškoti užpuoliko ir netrukus jį rado tupintį kampe už netoliese buvusio pastato.
„Kai pasekę pėdsakais jį aptikome, jis sakė, mane sumušė, padėkit man, – prisiminė kitas liudytojas ir paminėjo dar vieną detalę. – Dar gerokai prieš tai, kai važiavome iš Vilniaus link Trakų, matėme jį einantį ir jis švaistėsi po kelią. Jis ėjo viduriu kelio, jam buvo papypsėta, jis pradėjo kažką rodyti, bet praleidome pro akis.“
Teisme gailėjosi
Pats G.Masalskis teisme negalėjo paaiškinti savo veiksmų, tik nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašinėjo nužudytojo artimųjų.
„Manau, kad nužudymas yra pats blogiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti, – teisme kalbėjo G.Masalskis. – Labai gailiuosi taip pasielgęs, nenorėjau ir nesitikėjau nieko nužudyti.“
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į teigiamą nuteistojo charakteristiką.
„Kaltinamojo asmenybė charakterizuojama teigiamai – jis anksčiau neteistas, dirba, iki įvykio tarnavo Lietuvos kariuomenėje, mokosi. Tiek darbe, tiek mokslo įstaigoje, tiek kariuomenėje, tiek gyvenamojoje vietoje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai“, – konstatavo teismas.
Dėl šių priežasčių jam skirta bene mažiausia įmanoma bausmė – 10 metų laisvės atėmimas.
Teismas tai pat priteisė nužudytojo artimiesiems – žmonai, broliui, tėvui ir mamai – po 15 tūkst. eurų atlyginti neturtinę žalą.
Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, kaltinamasis dar gali jį apskųsti teismui.