Pirmosios instancijos teismas A.Tymuką nuteisė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (BK 281 straipsnio 6 dalis) ir už asmens palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus gyvybei (BK 144 straipsnis). Jam buvo paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Teismas taip pat įpareigojo A. Tymuką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudė trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskavo automobilį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. Tymukas neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiąją paliko be pagalbos, dėl to panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir paliko galioti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ją atliekant atvirojoje kolonijoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) tinkamai pritaikė ir teisingas išvadas padarė pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A.Tymukas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė žuvusiosios šeimos narių (vyro ir dviejų sūnų) ir šiems nukentėjusiesiems iki nuosprendžio priėmimo atlygino neturtinę ir turtinę žalą (30 000 Eur) bei kitiems nukentėjusiesiems (žuvusiosios tėvui, broliams ir krikšto dukteriai) atlygino dalį neturtinės žalos, be to, turi tvirtus socialinius ryšius.
Apeliacinės instancijos teismui žuvusiosios tėvui padidinus priteistos neturtinės žalos dydį, A.Tymukas nedelsdamas atlygino visą likusią teismo priteistą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taip pat ir išlaidas už advokato pagalbą, visiems nukentėjusiesiems. Siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą visą žalą, A.Tymukas iš privačių asmenų pasiskolino 12 000 Eur.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis vykdo teismo sprendimus, o tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A.Tymukui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to paliko galioti šio teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
