Ši istorija iškilo aikštėn, kai praėjusių metų rugsėjį minėtos įstaigos vadovas, grįžęs po atostogų, pastebėjo jam įtarimus sukėlusius pinigų pervedimus į su jais daug bendrų projektų dariusio sporto klubo sąskaitą. Per 9 kartus buvo pervesta beveik 104 tūkst. eurų.
Direktorius tiesiog apstulbo, kad per jo atostogas pinigai buvo pervesti už tokius darbus ir suteiktas paslaugas, kurios minėtu laikotarpiu planuotos nebuvo. Pradėjus kapstyti giliau, paaiškėjo, kad galiausiai beveik 104 tūkst. eurų atsidūrė jų įmonės apskaitininkės, kuri dar sporto klube dirbo buhaltere, asmeninėse sąskaitose. Įtariama, jog apskaitininkė, direktoriui atostogaujant, klastojo sąskaitas-faktūras ir jas pateikdavo centralizuotai buhalterijai, kad ši atliktų pinigų pervedimus iš įmonės į sporto klubą, o iš pastarojo sąskaitos ji pinigus persivesdavo į savo asmenines sąskaitas.
Įstaigos vadovas kreipėsi į Šiaulių apskrities policiją ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Šia nusikalstam veika įtariamai 51 metų įmonės apskaitininkei buvo pareikšti įtarimai.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad iš pasisavintų pinigų moteris ne tik nepralobo, tačiau juos ir dar savo 40 tūkstančių eurų prarado, nes pati tapo sukčių auka.
Joniškietės nesėkmės istorijos pradžia buvo diena, kai praėjusių metų pavasarį, naršydama internete, perskaitė žinutę, jog pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris turėjo 200 tūkstančių eurų, uždirbtų iš prekybos bitkoinais, tačiau tyrimas dėl neteisėtų pajamų patyrė fiasko, nes teko konstatuoti, kad prekyba kriptovaliuta yra teisėta ir vaikinui buvo grąžinti visi jo pinigai. Moters akis užkliuvo už čia pat buvusios nuorodos į prekybos kriptovaliuta tinklalapį. Ji paspaudė ant nuorodos, pasižvalgė po tinklalapį ir jį užvėrė.
Netrukus jai paskambino rusiškai kalbantis žmogus ir pasiūlė investuoti į prekybą kriptovaliuta, nes tai esąs legalus ir patikimas biznis, duodantis gerą pelną. Skambinusysis ragino paskubėti, nepavėluoti į šio biznio skubantį „traukinį“. Moters buvo paprašyta į nurodytą sąskaitą pervesti 250 eurų tam, kad prekybai kriptovaliuta jai būtų sukurtą internetinė platforma, prie kurios prisijungusi ji galėtų sekti, kiek yra investavusi ir kokį pelną investicijos duoda.
Joniškietė susigundė, o jai paskambinę „geradariai“ uoliai jai talkino.
Moteris sudarė jiems visas sąlygas savo kompiuterį, naudojant specialią programą, valdyti nuotoliniu būdu. Nepažįstamieji jungdavosi net prie moters elektroninės bankininkystės ir iš jos sąskaitos darydavo pervedimus kriptovaliutai pirkti. Prisijungusi prie savo internetinės platformos, moteris stebėjo, kaip jos pelnas auga tarsi ant mielių. Realiai tai buvo tik akis apgaunanti sukčių sukurta skaičiuoklė, skaičių magija, turėjusi patiklią moterį įtikinti jos investicijų sėkme. Joniškietė iš pradžių investavo savo 40 tūkst. eurų, vėliau sukčiavimu įgytus 100 tūkst. įmonės eurų.
Kai iš įmonės pasisavintų pinigų istorija iškilo aikštėn, moteris pažadėjo pinigus įmonei grąžinti. Tuo metu ji internetinėje platformoje matė, jog yra sukaupusi jau apie 600 tūkstančių dolerių. Joniškietė pareiškė norą pinigus išgryninti. Moteris pinigų nesulaukė. Tai jos buvo prašoma sumokėti tūkstantines mokesčių sumas, tai jos pinigai neva buvo pervesti ne į tą sąskaitą ir pasiklydo, tai dar visokių priežasčių atsirado.
Tada joniškietės gyvenime atsirado dar vieni „geradariai“, kurie įtariama, buvo tos pačios organizuotos sukčių grupės bendrininkai. Jie pasisiūlė moteriai pagelbėti ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Už paslaugą jos buvo paprašyta 50 tūkst. eurų. Joniškietė pinigų nebeturėjo, tad teko skolintis, nes pagunda atgauti 600 tūks. dolerių buvo didžiulė.
Joniškietė pinigų nebeturėjo, tad teko skolintis, nes pagunda atgauti 600 tūks. dolerių buvo didžiulė.
Deja, investuotų pinigų jai niekas nesugrąžino, o pasiskolintuosius ji irgi prarado.
Greitų pinigų pagunda – tai dar vienas sukčių kabliukas, ant kurio yra pasimovęs ne vienas mūsų tautietis. Interneto erdvėje – daug raginimų investuoti į kriptovaliutą ir susikrauti didžiulius pelnus. Tarp jų ir fiktyvios sukčių sukurtos internetinės prekybos kriptovaliuta platformos, per kurias išviliojami bei pasisavinami žmonių pinigai. O žadama investicija ir pelnas – tai tik vaizdingas akių dūmimas ir jaukas patikliems žmonėms.
