Dar iki Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio papildymo 4 dalimi 2011 metais, kai buvo nustatyta privaloma nuolatinė prokuratūros vadovų apsauga, įvairiose diskusijose šiuo klausimu Generalinė prokuratūra nuolat teigė, kad išskirtinis generalinio prokuroro, jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsaugos reglamentavimas nėra reikalingas.
Vadovaujantis tuo, kad Prokuratūros įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bet kurio prokuroro ir jo šeimos narių ar turto apsauga skiriama, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, Generalinė prokuratūra mano, kad šių garantijų pilnai pakanka siekiant užtikrinti prokuratūros vadovų bei jų šeimos narių ir turto saugumą.
 |
| Darius Valys |
Generalinės prokuratūros nuomone, iš esmės tai būtų perteklinė priemonė, nesukurianti realiai didesnio saugumo lygio ir sutinka, kad jai įgyvendinti būtų reikalingos itin didelės biudžeto lėšos, kurias galima panaudoti efektyviau.
Pažymėtina, kad aktualios redakcijos Prokuratūros įstatyme numatytai Generalinės prokuratūros vadovų apsaugai, nuo pat šios nuostatos įsigaliojimo iki šios dienos, nebuvo išleistas nei vienas litas.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga turėjo būti užtikrinama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tačiau Vyriausybei nutarus vietoj šios tvarkos parengti teisės aktų projektus, kuriais minimos apsaugos būtų atsisakyta, lėšos tam nebuvo nei skirtos nei išleistos.
