D.Aušrienė jau kurį laiką gyvena ir dirba Šveicarijoje. Į teismo posėdį atvykusi moteris apgailestavo, kad staiga pakeitus posėdžio datai ji gali netekti darbo užsienyje. „Buvau informuota, kad posėdis vyks lapkričio 4-ąją, tačiau tik grįžusi sužinojau, kad posėdis nukeltas“, – apgailestavo į kaltinamųjų suolą sėdusi moteris.
Už tai, kad neatvykdavo į posėdžius, jai paskirta 10 MGL bauda, siekianti 380 eurų.
Direktorė – ne savo noru
Garsiojo HBH komplekso byloje kaltinimai pareikšti dar trims moterims – savininkei Radai Matulevičienei, vyriausiajai finansininkei Daivai Rudavičienei, buhalterei-kasininkei Kristinai Gedvilienei, taip pat ir kompleksą valdančiai bendrovei „Žibosa“.
Kaltinamųjų susitikimas teismo posėdyje neatrodė malonus, nors R.Matulevičienė su šypsena pasitiko D.Aušrienę: „Labas, Dalyte“.
2013-iaisiais HBH direktore paskirta D.Aušrienė neapsidžiaugė tokiu karjeros posūkiu. Beveik vienuolika metų HBH direktorės R.Matulevičienės pavaduotoja dirbusi moteris „paaukštinta“ buvo netikėtai. „Buvo vykdomas veiklos aptarimas ir tada Rada pranešė, kad nuo šiol direktore būsiu aš. Bandžiau jai sakyti, kad nenoriu, bet buvo leista suprasti, kad antraip neteksiu darbo visai“, – prisiminė ji.
Jau po kelių mėnesių moteris esą suprato, kad ji labiau fiktyvi direktorė, o visus reikalus ir toliau sprendžia savininkė. Pati save ji vadino „direktore be antspaudo“.
Nuslėpta daugiau nei milijonas eurų pajamų
Suvokusi, kad įmonėje galima dviguba buhalterija, tuometinė direktorė kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pareigūnams buvo pateikti ir dokumentai. 2014-ųjų rugsėjį bendrovėje buvo atliktos kratos.
Išsiaiškinta, kad vien per tiriamąjį laikotarpį – devynis 2014-ųjų mėnesius – buvo nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų, o į biudžetą nesumokėta beveik 574 tūkst. eurų mokesčių.
Iki tol komplekse nebuvo galima atsiskaityti bankų kortelėmis, o gauti grynieji pinigai ne visada atsispindėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Tik po šios istorijos kavinėse atsirado galimybė susimokėti už paslaugas kortele.
Bylai atsidūrus teisme R.Matulevičienė sumokėjo šią sumą valstybei. Pripažino savo „klaidą“ ir patikino, kad pinigų reikėję įmonei: darbuotojų algoms, paslaugoms, produktams pirkti.
Iš liudytojos – kaltinamoji
D.Aušrienė 15min teigė norėjusi iš darbo išeiti savo noru. Tačiau R.Matulevičienė pateikė tokias darbo sutarties nutraukimo sąlygas, jog to padaryti tuometinė direktorė nedrįso. Sutartyje buvo punktas, draudęs per metus be R.Matulevičienės žinios įsidarbinti maitinimo, apgyvendinimo bei pramogų paslaugas teikiančiose įstaigose ar įmonėse Kretingos rajone bei Palangoje.
Netrukus D.Aušrienė kreipėsi į FNTT pareigūnus. Šie patikino, kad duomenis atskleidusi moteris gali būti rami.
Po kilusio skandalo moteris išvyko dirbti į Šveicariją. „Maždaug po metų supratau, kad kažkas pasikeitė. Iš liudytojos staiga tapau kaltinamąja. Man buvo paaiškinta, kad dirbau direktore, todėl turiu atsakyti“, – pasakojo emigrantė.
Po šios savo istorijos ji abejoja, ar Lietuvoje dar kas nors ryšis garsiai kalbėti apie įmones, vedančias apgaulingą buhalteriją, apie tai informuoti tarnybas.
„Jei dabar atsukčiau šią istoriją – nekartočiau jos niekaip“, – teigė D.Aušrienė.