Garsiojo HBH komplekso byloje kaltinimai dėl apgaulingos buhalterijos buvo pareikšti savininkei Radai Matulevičienei, vyriausiajai finansininkei Daivai Rudavičienei, buhalterei-kasininkei Kristinai Gedvilienei, taip pat ir kompleksą valdančiai bendrovei „Žibosa“. Tarp kaltinamųjų atsidūrė ir direktorė Dalia Aušrienė, apie galimus pažeidimus bendrovėje pranešusi teisėsaugai.
Teisme byla buvo nagrinėjama daugiau nei pusmetį. Kaltinamosios pripažino savo kaltę. „Tai buvo klaida“, – žiniasklaida teigė R.Matulevičienė, patikinusi, jog visi mokesčiai valstybei buvo sumokėti ir įmonė nieko nėra skolinga.
Kretingos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir, įvertinęs moterų laiduotojų reputaciją, atleido visas keturias kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės trejiems metams.
„Nieko nekomentuosime, su žiniasklaida atsisakome bendrauti“, – išgirdusi teismo sprendimą kalbėjo R.Matulevičienė. Kita kaltinamoji tikino, jog toks sprendimas – tenkina.
Kompleksą HBH valdančiai bendrovei „Žibosa“ paskirta 4000 MGL, t.y. apie 154 tūkst. eurų bauda. Teismas, paskirdamas tokio dydžio baudą, atsižvelgė į aplinkybę, jog ir prasidėjus teisminiam procesui bendrovėje buvo aptiktas nelegaliai dirbantis žmogus.
R.Matulevičienė teigė dar nežinanti, ar dėl baudos skųs teismo sprendimą.
Iš liudininkės – kaltinamoji
Kurį laiką Šveicarijoje gyvenanti D.Aušrienė penktadienį nepasirodė teisme. Išgirsti sprendimo ji nepanoro. Kaltinamajai kartą buvo skirta 380 eurų bauda už tai, jog neatvyko į posėdžius.
2014-aisiais pati D.Aušrienė kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir pranešė apie galimus pažeidimus bendrovėje, pateikė dokumentus. 2014-ųjų rugsėjį bendrovėje buvo atliktos kratos.
D.Aušrienė, perdavusi svarbius duomenis, buvo nuraminta, jog byloje bus tik liudininke.
„Maždaug po metų supratau, kad kažkas pasikeitė. Iš liudytojos staiga tapau kaltinamąja. Man buvo paaiškinta, kad dirbau direktore, todėl turiu atsakyti“, – pasakojo buvusi įmonės vadovė. Prokuroras vėliau teisme žurnalistams teigė, jog D.Aušrienės bendradarbiavimo nepakako, kad ji, kaip direktorė, galėtų būti atleista nuo atsakomybės. Esą jos pateikta informacija daugiau buvo pasakojimas, nepagrįstas dokumentais.
Pareigūnai netrukus išsiaiškino, kad vien per tiriamąjį laikotarpį – devynis 2014-ųjų mėnesius – buvo nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų, o į biudžetą nesumokėta beveik 574 tūkst. eurų mokesčių.
Iki tol komplekse nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis, o gauti grynieji pinigai ne visada atsispindėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Tik po šios istorijos kavinėse atsirado galimybė susimokėti už paslaugas kortele.
Bylai atsidūrus teisme R.Matulevičienė sumokėjo šią sumą valstybei. Ji pripažino savo „klaidą“ ir patikino, kad pinigų reikėję įmonei: darbuotojų algoms, paslaugoms, produktams pirkti.
