Išklausyti nuosprendžio atvyko Henytės žmona Ramutė Daktarienė, dukros bei kiti artimieji. Pats nusikalstamo pasaulio autoritetas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nebuvo pristatytas į posėdžių salę.
Teismo posėdžių salėje taip pat pasirodė grėsmingai atrodantys vyrai. Jie žurnalistų dėmesio kaip įmanydami vengė. „Eikit geriau gėjų fotkint, ką čia fotkinat“, – nunarinęs galvą tarė vienas jų.
Visi jie sutartinai po posėdžio ketino aplankyti H.Daktarą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kad aptartų Aukščiausiojo Teismo verdiktą.
LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija bylą nagrinėjo pagal Generalinės prokuratūros, nuteistojo, jo advokatų bei H.Daktaro sutuoktinės Ramutės Daktarienės kasacinius skundus.
„Įrodymų vertinimas ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Įrodymų priimtinumas yra nacionalinių teismų, o ne Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetencija. Nuteistųjų teisė į sąžiningą procesą nebuvo pažeista“, – kodėl nebuvo atsižvelgta į H.Daktaro gynybos argumentus, komentavo teisėja.
H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma.
Šis nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas.
R.Daktarienei pasidarė bloga
Dar nesibaigus teismo posėdžiui blogai pasijuto negailestingą teismo verdiktą išklausiusi H.Daktaro žmona Ramutė.
Moteriai buvo iškviesta greitoji pagalba. Ji skundėsi staiga prasidėjusiais stipriais galvos skausmais.
R.Daktarienę apžiūrėję medikai rimtų sveikatos sutrikimų nenustatė, todėl ji išvyko namo kartu su artimaisiais.
Nepasirodė išgyvenantis dėl nusikaltimų
Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H. Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas.
Už Rimanto Ganusausko nužudymą jam paskirta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, yra teisinga. „H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – konstatuojama LAT nutartyje.
LAT sutiko su išvada, kad paskirta griežčiausios rūšies bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų H.Daktaro vidinį išgyvenimą, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.
Teismuose H.Daktaras neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais), o tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei.
Adekvati bausmė
Teismas atmetė H.Daktaro ir jo gynėjų argumentus, kad paskirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos, nesant lygtinio paleidimo galimybės, yra nežmoniška, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai bei nesuderinama su bausmės tikslais.
„Įvertinus Prezidento malonės instituto specifiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstamą valstybių vertinimo laisvę reglamentuojant laisvės atėmimo iki gyvos galvos sumažinimo galimybes, nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos Prezidento malonės sistema neatitiktų Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų“, – pažymėjo LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nusikaltimų savanaudiškos paskatos nustatytos neteisingai, nukrypstant nuo teismų praktikos, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes pagrindinis, t. y. dominuojantis, H. Daktaro ir Egidijaus Abariaus veiksmų motyvas, kaip tai ir yra nustatyta teismų sprendimuose, buvo savanaudiškumas, o ne vien tik kerštas, įžeistos ambicijos ir pan.
Vadovavo gaujai
Kasacinis teismas atmetė nuteistųjų argumentus ir dėl nusikalstamo susivienijimo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad H. Daktaras ir E. Abarius nebuvo nusikalstamo susivienijimo organizatoriai – įkūrėjai.
„Tai, kad teismų sprendimuose kaip nusikalstamo susivienijimo kūrimo laikas nurodomi ir 1992 metai, nėra pagrindas pripažinti, kad H.Daktaras ir E.Abarius apskritai yra nuteisti už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo“, – pabrėžė LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdislavo Tuliševskio, nuteistųjų E. Abariaus ir Rolando Zavecko kasacinius skundus.
Nuteistojo Audriaus Gudomsko ir jo gynėjo kasacinius skundus LAT tenkino ir baudžiamąją bylą A.Gudomskui nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.
H.Daktaro ir R.Daktarienės kasacinius skundus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą nuosprendžių dalį paliko nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
