Teismas įpareigojo kalėjimą užtikrinti nuteistajam realią galimybę turėti rašymo priemonių, nes tai yra būtinoji priemonė. Rašiklį nuteistajam turės suteikti arba kalėjimas, arba turės būti sudaryta galimybė įsigytu pačiam nuteistajam. Kokį būdą pasirinkti, nuspręs kalėjimas.
Kaip ir anksčiau, artimieji rašymo priemonių perduoti negalės.
„Teismas nusprendė, kad rašiklis priskiriamas prie būtiniausių reikmenų, kurias turi teisę turėti nuteistas asmuo“, – žurnalistams sakė teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė.
Teismas pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo ir Kalėjimų departamento sprendimai dėl tušinukų laikymo yra teisėti bei pagrįsti, tačiau, remdasis teisingumo ir protingumo principu, teismas nusprendė, kad nuteistasis turi teisę turėti rašiklį. Tokiu būdu jis turės galimybę susisiekti su artimaisiais, teikti skundus viešojo administravimo institucijoms ir kt.
Be to, Lukiškių kalėjimas ir Kalėjimų departamentas iš naujo turės nagrinėti H.Daktaro prašymą dėl dantų implantavimo ir protezavimo. Teismo manymu, abi įstaigos prašymą išnagrinėjo ne taip, kai reikalauja įstatymas.
Teisėjos R.Ragulskytės-Markovienės teigimu, sprendimas priimtas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos žmogaus teisių konvencija.
Nuteistasis skundėsi, kad gauna popieriaus, vokų, tačiau negali rašyti.
„Nebent savo kraują į plunksną leisti ir rašyti“, – apie susiklosčiusią situaciją yra kalbėjęs H.Daktaras. Pareikalavus parašyti pasiaiškinimą pareigūnams, jis neturėtų su kuo rašyti.
H.Daktaras skundėsi teismui, kad jis kalėjimo parduotuvėje negali nusipirkti rašomųjų priemonių – rašiklių, tušinukų. Valstybė jam skiria 11,40 euro, beveik visa ši suma išskaičiuojama už elektros paslaugas, todėl galimybės įsigyti rašomųjų priemonių nebelieka. Tušinukai jam reikalingi rašyti laiškus ir skundus. Artimieji vyrui siuntė 13 rašiklių, tačiau jie buvo paimti ir palikti saugoti.
„Aš neturiu kuo rašyti. Davė atsakymą: tu atsisakyk televizoriaus, kad galėtum tušinukų nusipirkti. Kažkokia nesąmonė – turiu visko, bet neturiu tušinukų. Iš kito nuteistojo paėmęs gausi nuobaudą“, – teisme yra piktinęsis H.Daktaras.
Jis taip pat prašė įpareigoti kalėjimo administraciją leisti privačiam odontologui kalėjime protezuoti jo dantis.
Kalėjimo administracija nurodė, kad nuteistojo sąskaitoje nėra pinigų. Teisme paaiškėjo, kad iš sąskaitos pinigus atskaičiuoja antstoliai, kalėjimas nurodo, kad nėra galimybės protezuoti dantų, kol nėra reikiamos sumos, o valstybės lėšomis nuteistajam protezuoti negalima, jis nepriskiriamas nė vienai kategorijai, kuri gali tikėtis tokios paslaugos. Tuo metu H.Daktaras siūlo tiesiogiai perversti medikui į jo įmonės sąskaitą. Tačiau kalėjimas nesutinka, kad H.Daktaras ar jo artimieji patys pervestų pinigus medikui.
Pernai birželį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kauniečiui 59 metų H.Daktarui. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų.
