Kaip informavo Vilniaus apskrities policija, 10 val. 37 min. apie įvykdytą nusikaltimą pranešė pats atminimo lentą suniokojęs vyras.
„Kaltininkas pasakė, kad laukia pareigūnų. Jis sulaikytas“, – sakė policijos atstovas Paulius Radvilavičius.
Šis įvykis iš pradžių klasifikuotas kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas. Vis dėlto pirmadienio vakarą prokuratūra informavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 284 str. dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Tyrimas pradėtas dėl piliečio S.Tomo veiksmų, kai jis šiandien Vilniaus centre kūju sudaužė Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą. S.Tomas buvo apklaustas ir yra laikinai sulaikytas, - pranešė prokuratūra. - Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.“
Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Panašu, kad teisėsaugai nebus sunku surinkti įrodymus, nes nusikaltimą S.Tomas tiesiogiai transliavo feisbuke.
Viską stebėjo ir kandidatuoti į prezidentus norėjęs, bet parašų nesurinkęs Kazimieras Juraitis. Jis šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamas, nes, anot kaltinimo, po mėnesį trukusių išgertuvių užpuolė jam padėti atvykusį mediką, o po to ir vyrą tramdžiusius policijos pareigūnus.
15min dar 2016 m. publikavo tyrimą apie „apsimetėlį advokatą“ S.Tomą. Jam visam laikui yra uždrausta atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose. Paaiškėjo, kad jis niekada nėra laikęs advokato egzamino Europos Sąjungos šalyje, niekada nebuvo ir nėra Lietuvos advokatu. Šiuo metu S.Tomas kandidatuoja į Europos Parlamentą.
Pasipylė politikų komentarai
Sostinės meras Remigijus Šimašius šį elgesį įvertino kaip chuliganišką.
„Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema“, – feisbuke rašė jis.
Meras pridūrė, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja.
Po šio pareiškimo į merą kreipėsi Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas, ragindami jį atstatyti sudaužytą memorialinę lentą.
Feisbuke pasisakė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė, tikėdamasi nuodugnaus ir greito kompetentingų institucijų įvertinimo.
„Kai prieš maždaug savaitę garsiai mąsčiau apie savo sudėtingą santykį su generolo J.Noreikos įvertinimu, kurio tikslaus kaip vaistinėje dažnai iš manęs bandoma reikalauti, teigiau, kad dėl mūsų polinkio užsiimti ribines pozicijas ir negirdėti kitos pusės argumentų bei nediskutuoti labiausiai džiaugiasi Kremliaus kariauna. Šiandien ji išėjo ir į trasą. Šitų veiksmų pasekmė bus tik dar labiau apsunkintas grįžimas į dialogo kelią.
Nepaisant visų žinomų faktų ir jų galimų vertinimų, dabar klausimas yra nebe apie tai, ar generolas J.Noreika yra vertas atminimo lentelės. Pagrindinis klausimas dabar yra toks - ar vandalizmas mūsų šalyje gali tapti norma? Ar mūsų nesutarimus turi spręsti ne dialogas, o apsimelavusių ir tikrai ne Lietuvos, jos vaikų, kuriais esame visi nepriklausomai nuo tautybės, labui veikiančių radikalų kūjis?“ - feisbuke rašė I.Šimonytė.
Iškart po incidento Seimo narys Arvydas Anušauskas pasiūlė atminimo lentą grąžinti į tą pačią vietą.
„Mano siūlymas – kai policija baigs tyrimą ir nuolaužos bus nebereikalingos – iš jų sulipdyti memorialinę lentą ir grąžinti į tą pačią vietą. Kaip simbolį to, kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją nematant dalies jos puslapių (ar juos ignoruojant)“, – feisbuke rašė A.Anušauskas.
Nukabinti reikalavo žydų bendruomenė
Nukabinti atminimo lentą generolui Vėtrai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai reikalauja jau keletą metų. Jie teigia, kad toks garbingas įamžinimas nedera su tuo, kad Šiaulių apskrities viršininku dirbęs J.Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
J.Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad jis vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, veikė antisovietiniame pogrindyje.
Mūšis dėl J.Noreikos vertinimo buvo persikėlęs net į teismą, tačiau kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė prašymą pakeisti istorinę išvadą ir paskelbti, kad J.Noreika neva koloboravo su naciais.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbė, kad J.Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą J.Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje.
Karininkas buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.