Patyręs teisininkas kraipė galvą ir pavadino šią bylą fantasmagoriška.
„Išeina, kad vairuotoja baudžiama antrą kartą. Ji jau neteko vaiko – tai didžiulė netektis, sunku net įsivaizduoti. O dabar dar ji teisiama, byloje esant tiek neaiškumų ir prieštaravimų. Tokia byla niekam nereikalinga, tuo labiau kad nieko čia jau nepakeisi“, – 15min kalbėjo L.Kuprusevičius.
Jo supratimu, objektyviai visos tiesos apie šį 2014-ųjų eismo įvykį nustatyti vis tiek jau yra neįmanoma, todėl prokuratūra tokiomis aplinkybėmis turėjo logišką ir vienintelę įmanomą išeitį – bylą tiesiog nutraukti, nesant pakankamai duomenų vairuotojos kaltei pagrįsti.
„Tokia byla niekam nereikalinga, tuo labiau kad nieko čia jau nepakeisi“, – kalbėjo L.Kuprusevičius, įsitikinęs, kad vien dėl medžiagos prieštaringumo prokuratūra turėjo baudžiamąjį procesą nutraukti.
Buvęs įtakingas sostinės prokuroras, nuo 2015-ųjų dirbantis advokatu, minėjo atsitiktinai sužinojęs apie J.Jankauskienės bylą ir visą šios šeimos dramą. Įsigilinęs į teismines peripetijas, teisininkas jautė pareigą nors ir pavėluotai įstoti į procesą, tačiau gina kaltinamąją pagal „pro bono“ principą (nemokamai).
Ekspertas liudijo dvi valandas
Antradienį jau trečią sykį Varėnos teisme apsilankęs sostinės ekspertas Vitalijus Matusevičius iš šio Dzūkijos miesto popietę išvyko po gilaus atodūsio: regis, jo atkaklūs ir gana nuoseklūs aiškinimai jokio aiškumo rezonansinę avarijos bylą nagrinėjantiems proceso dalyviams nepridėjo.
V.Matusevičius negali atsakyti, kodėl žuvo 10 metų mergaitė, ar pelnytai dabar teisiama jos mama ir ar pagrįstai teismo išvengė „Audi Q7“ vairuotojas, prieš susidūrimą nesaugiai lenkęs 7 automobilių koloną.
Ekspertas tik pabandė kuo suprantamiau proceso dalyviams paaiškinti, kokius duomenis apie šią avariją turėjo net keturių ekspertų komisija ir kodėl būtent tokias išvadas pateikė teismui.
Prokurorei – viskas aišku?
Ilgiau nei dvi valandas teisme liudijusį V.Matusevičių proceso dalyviai užvertė klausimais – jį kamantinėjo tiek teisiamosios advokatas, tiek nukentėjusiojo aukos tėvo atstovas, tiek bylą narpliojanti teisėja. Viskas aišku buvo tik bylai vadovaujančiai prokurorei – nei apklausos pradžioje, nei pabaigoje prokuratūros atstovė Regina Juškevičienė neuždavė ekspertui nė vieno klausimo.
Šią prokurorę nušalinti nuo bylos neseniai buvo reikalavusi gynyba, savo galimybėmis dirbti sudėtingame procese buvo suabejojusi ir pati valstybės vardu veikianti kaltintoja, tačiau teisėja priėmė nutartį, kad jos nušalinimas ar nusišalinimas būtų nepagrįstas ir netikslingas.
Ar saugu lenkti iškart 7 automobilius?
Ką esminio atskleidė antradienį teismui liudijęs ekspertas?
Ieškant atsakymo į šį klausimą, pirmiausiai reikia aptarti abejones dėl bylos, kuriomis savo poziciją grindžia vienoje valtyje sėdinti kaltinamoji avarijos kaltininkė Jurgita Jankauskienė ir nukentėjusiuoju laikomas, tačiau žmoną besąlygiškai palaikantis Vaidas Jankauskas su abiem šeimos advokatais.
Ar „Audi“ vairuotojas užmiesčio kelyje galėjo pradėti 7 automobilių lenkimo manevrą, jei neturėjo galimybės iš kolonos galo matyti, jog priekyje važiuojantis „Toyota“ automobilis rodo posūkį ir suks kairėn į pamiškės aikštelę?
Ar tikrai „Audi“ visureigis judėjo leistinu greičiu, jei susidūrimas su „Toyota“ tapo neišvengiamas, o per avariją žuvo mažametė keleivė?
Galų gale, ar teisingai ekspertai atkūrė tragiško susidūrimo mechanizmą, jei pradžioje įtariamuoju avarijos kaltininku buvo „Audi“ vairavęs verslininkas, o paskui įvykį tyręs Varėnos policininkas galbūt spaustas permesti kaltę dukters gedinčiai motinai? Juolab paaiškėjus, kad įvykio vietoje dirbę pareigūnai ne viską tiksliai fiksavo, o vėliau ekspertizėms (priklausomai nuo to, kas jas atlieka) naudoti kiek skirtingi duomenys.
Susidūrimas buvo neišvengiamas
Grįžkime prie eksperto V.Matusevičiaus, kuris primygtinai ragino proceso dalyvius koncentruotis į bendrą visų šioje byloje dirbusių ekspertų išvadą: kad ir kaip žiūrėtum, vertintum, skaičiuotum – pagal kelyje susiklosčiusią situaciją „Audi Q7“ visureigio vairuotojas neturėjo jokios galimybės išvengti lemtingo susidūrimo su „Toyota“.
„Mes nieko patys neišsigalvojome. Naudojome tik tuos duomenis, kurie mums buvo pateikti ekspertizei. Medžiagos buvo daug, 7 tomai. O jei duomenys prieštaringi, naudojama tai, kas pasakyta paties vairuotojo“, – teisme liudijęs ekspertas šiais ir panašiais žodžiais ne sykį bandė aiškinti, kad išvadas galima daryti tik pagal turimą informaciją ir atsakymus suteikti įmanoma operuojant faktais, bet ne prielaidomis ar pamąstymais.
Konkretus pavyzdys – „Audi Q7“ stabdymo kelias avarijos vietoje.
Ekspertas tiesiai šviesiai vėlgi kelis sykius aiškino: tokių duomenų byloje nėra. Išvedžioti galima visaip: galbūt visureigio vairuotojas stabdė ir šios jo pastangos neatsispindėjo ant asfalto, nes veikė ABS.
Galbūt vairuotojui buvo likę per mažai laiko ir jis tiesiog nespėjo sureaguoti. Tačiau panašaus pobūdžio pamąstymai Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertui ir su juo dirbusiems kolegoms yra nesvarbūs: duomenų apie „Audi“ stabdymą nėra, tad jie niekaip negali būti panaudoti ekspertizės atlikimui ir jos išvadų surašymui.
Modeliuoti pradeda nuo avarijos vietos ir momento
Tad kuo tuomet ekspertų komisija rėmėsi?
Kaip paaiškino V.Matusevičius, visi modeliavimai prasidėjo atskaitos tašku laikant transporto priemonių susidūrimo vietą ir laiką. Mašinos susidūrė ir netrukus atsidūrė tam tikru atstumu ir padėtyse viena nuo kitos. Pagal tai speciali LTEC naudojama metodika leidžia atkurti, kaip automobiliai susidūrė, kokie tuo metu buvo jų greičiai. O tuomet jau, remiantis šiuo atskaitos tašku, galima modeliuoti įvykius ir priešinga kryptimi – kas kelyje vyko prieš avariją ir kodėl tos aplinkybės tą avariją lėmė.
V.Matusevičius kalbėjo teoriniais, bet kategoriškais faktais iš ekspertizės. Pirmiausiai, buvo paimtas „Toyota“ vairuotojai palankiausias parametras kalbant apie tai, kokiu greičiu ji darė posūkį ir galbūt pažeidė KET sudarydama kliūtį lenkiančiam „Audi Q7“, už ką dabar ir yra teisiama. Ekspertizė „pamatavo“, kad „Toyota“ sukosi į aikštelę šalia plento vidutiniu 16 km/val. greičiu.
Taip pat ekspertizė nustatė, kad bent jau susidūrimo akimirką „Toyota“ posūkio lemputė veikė (kada signalas buvo įjungtas, apskaičiuoti neįmanoma).
Ekspertai išmatavo 95 km/val. greitį
Kitas momentas – kur buvo „Audi Q7“ vairuotojas, kai suprato, kad „Toyota“ daro posūkį ir tas automobilis tikriausiai taps kliūtimi jo kelyje?
Anot ekspertizės išvados, visureigio vairuotojas pamatė kliūtį būdamas už 50,7 metro nuo susidūrimo vietos – šį atstumą jis įveikė per 2,17 sek., tad išvengti avarijos jau neturėjo šansų. Žuvo mergaitė, o kalta liko posūkio manevrą dariusi aukos motina.
Anot ekspertizės išvados – už 50,7 metro nuo susidūrimo vietos. Tai reiškia, kad visureigis tuo metu važiavo 95 km/val. greičiu.
Taip, formaliai visureigis važiavo truputį greičiau, nei taisyklės leidžia. Ekspertai aiškinosi, ką greitis šiuo atveju lėmė, modeliuodami ir kitą variantą – jei „Audi“ būtų judėjęs maksimaliai leistinu 90 km/val. greičiu. Net ir tuomet jam pilnai sustoti ir neatsitrenkti į kliūtimi tapusio automobilio šoną reikėtų mažiausiai 67,6 metro.
Tuo metu pagal šios avarijos duomenis, avarija įvyko už pusšimčio metrų, vos per 2,17 sekundės nuo to momento, kai „Toyota“ vairuotoja pasuko vairą, o savo ruožtu „Audi“ vairuotojas – pamatė kliūtį.
Nestabdė ar stabdymas ne kažin kiek padėjo?
Ekspertams nesunku apskaičiuoti, jog per tas kelias sekundes lėtai slinkusi „Toyota“ tik pavažiavo apie tris metrus – pritrūko vos dar kelių sekundžių, ir manevras būtų baigtas. Tačiau tų sekundžių nebuvo.
Kita vertus, „Audi“ vairuotojas tas porą sekundžių turėjo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, jei tikėtume ekspertizės duomenimis ir išvadomis, to niekaip neišnaudojo. Kitaip tariant, susidūrimas buvo neišvengiamas: reakcijos laikas, pedalo paspaudimas ir „Audi“ stabdžių mechanizmo suveikimas nebuvo greitesnis nei įvyko smūgis. Tad (vėlgi, jei tikėtume ekspertų duomenimis) „Audi“ rėžėsi į kliūtį iš esmės tuo pačiu greičiu, koks buvo visureigio greitis jo vairuotojui pamačius „Toyotą“.
Gynybos samdytas nepriklausomas ekspertas anksčiau į bylą yra pateikęs išvadą, kad „Audi Q7“ prieš avariją galėjo judėti 125 km/val. greičiu, o paskutiniu momentu vairuotojui palietus stabdį, smūgio momento greitis nukrito tik iki 120 km/val.
Kaltę vertė buvusiam skyriaus viršininkui
Antradienį teisme buvo apklausti ir keli policininkai. Vienas jų tyrė avarijos aplinkybes įvykio vietoje, kitas gavo medžiagą jau kabinete ir ėmėsi vėlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pareigūnai liudydami neslėpė, kad į galiojančią avarijos tyrimo tvarką žiūrėjo liberaliai (nefiksavo visų duomenų, nesurinko būtinų parašų, nesidalijo informacija tarpusavyje siekiant aiškumo, kas atlikta, o kas dar ne). O jei tyrime ir esama kažkokių esminių negerovių, broko – už jį esą atsakingas viešai apie neteisėtą veikimą tyrime neseniai prabilęs ekspolicininkas Arūnas Puodys.
Vis dėlto, kaip minėta, nei ekspertizę atlikusiam specialistui, nei bylą tyrusiems policininkams painią ir prieštaringą bylą kuruojanti prokurorė neturėjo jokių klausimų.
Savo ruožtu dešimtis abejonių per apklausas klausimais bandęs išsklaidyti nukentėjusiojo advokatas Stasys Survila ir po posėdžio pateikė išsamų komentarą. Pasak jo, neatmestina, kad bus reikalinga atlikti dar keletą ekspertizių.
Bylos nagrinėjimą numatoma tęsti lapkritį. Procese liko dar keli neapklausti liudytojai.
„Audi“ vairuotojas byloje yra likęs tik liudytoju, jis jau apklaustas. Jei būtų pripažinta kalta, J.Jankauskienei dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus grėstų iki 8 metų laisvės atėmimo.