Aukštesnės instancijos teismas sostinėje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu nagrinėja Neringos Venckienės civilinę bylą dėl 2 milijonų litų.
Politike tapusi kaunietė reikalauja atlyginti neturtinę žalą, esą padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais.
Lietuvos apeliaciniam teismui Seimo narė yra apskundusi dar 2011 m. balandį Vilniaus apygardos teisme priimtą sprendimą, kad didžiulė kompensacija jai nepriklauso.
Teismas nesutiko ieškovei priteisti jos prašytų poros milijonų, nes kaunietė neįrodė, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas. Teisme nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių N.Venckienė teigė patyrusi žalą.
Dabar apeliaciniu skundu N.Venckienė prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai.
N.Venckienė prašo pripažinti prokurorų Kęstučio Betingio ir Redo Savicko bei teisėjo Vyto Miliaus veiksmus neteisėtais; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jai padarytą 2 milijonų litų neturtinę žalą.
Ieškovė N.Venckienė jaučiasi nukentėjusi, nes esą buvo pažeistas jos, kaip teisėjos, imunitetas, be to, paviešinti jos asmeniniai duomenys. Prokuratūros atstovai patikrinimo metu paėmė iš jos kompiuterio asmeninę informaciją, be jos sutikimo ją naudojo ir netgi paviešino.
Tuometinės teisėjos darbo kompiuteryje buvo rastos laikmenos apie L.Stankūnaitę necenzūriniais pavadinimais...
15min.lt primena, kad N.Venckienė 2009 m. buvo apklausta kaip liudytoja byloje dėl kolegos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.
Būdama Kauno apygardos teismo teisėja, N.Venckienė turėjo teisę apskritai atsisakyti liudyti, tačiau norėdama padėti tyrimui parodymus davė.
N.Venckienė ne tik bendravo su tyrėjais, bet ir leido pareigūnams apžiūrėti jos kabinetą, darbo kompiuterį, taip pat sūnaus kompiuterį, kuriuo namie naudodavosi ir pati.
Netrukus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K.Betingis Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su N.Venckienės darbo kompiuteryje rastais failais. Kompiuteriuose aptikta N.Venckienės skundų, įvairioms institucijomis rašytų tiek jos pačios, tiek jos brolio D.Kedžio vardu. Dokumentuose pedofilijos skandale figūruojantys asmenys pavadinti itin įžeidžiamai.
Tuometinės teisėjos darbo kompiuteryje rastos laikmenos apie L.Stankūnaitę tokias pavadinimais: „Atskirasis p...zdos skundas“, „Kalių biurui“.
Savo ruožtu N.Venckienę ypač papiktino tai, kad ši ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią ji sutiko duoti žmogžudystės byloje, buvo perduota ir įtariamojo Andriaus Ūso pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams.
Teigiama, kad tokiu būdu medžiagą gavo ne tik vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas bei keturi jo advokatai, bet ir L.Stankūnaitė, o netrukus ji buvo išdalyta ir kai kuriems žurnalistams.
N.Venckienė visada pabrėždavo niekada nedavusi sutikimo nei informaciją viešinti, nei ją naudoti kitoje baudžiamojoje byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas savo verdiktą dėl N.Venckienės prašomos 2 milijonų litų kompensacijos žada skelbti gruodį.
