Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į Generalinės prokuratūros prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus baudžiamojoje byloje dėl žiauriai nužudytos I.Strazdauskaitės, Latvijos piliečių plėšimo ir kaltinamiesiems skyrė griežtesnes bausmes už tas, kurios balandžio 3 dieną buvo paskirtos pirmosios instancijos (Kauno apygardos) teismo. Nukentėjusiųjų, nuteistųjų, prokuratūros apeliacinius skundus nagrinėję teisėjai nusprendė, kad iki gyvos galvos turi kalėti ne tik pavojingu recidyvistu pripažintas Leonas Bieliauskas, bet ir jo pusbrolis Karolis Bieliauskas, kuris buvo organizuotos grupės įkūrėjas ir lyderis, inicijavo ir aktyviai dalyvavo darant nusikaltimus. Kauno apygardos teismas K.Bieliauskui buvo skyręs subendrintą 17 metų įkalinimo bausmę.
Trečiajam žudikui – Mantui Bieliauskui – nelaisvėje taip pat teks praleisti ilgiau – 19 metų vietoj anksčiau skirtų 16-ikos. Prokuratūra apeliaciniu skundu siekė įkalinimo iki gyvos galvos visiems trims Bieliauskams.
Griežtesnė bausmė yra skirta ir kaltinamajam Tomui Zagurskui, kuris Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo Bieliauskams 2016 metų balandį plėšimo būdu užvaldant Latvijos piliečių automobilį „VW Passat“. Jis už grotų vietoj anksčiau numatytų dvejų metų praleis 4 metus. Būtent tokios bausmės apeliaciniu skundu prašė prokurorai. Šis, ankstesnis, nusikaltimas buvo atskleistas I.Strazdauskaitės nužudymo tyrimo metu.
Kaltinamajam Algimantui Stankevičiui, pripažintam kaltu dėl bendrininkavimo 2017 metų kovą plėšimo būdu užvaldant I.Strazdauskaitės automobilį „Audi A7“ ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, skirta subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Kauno apygardos teismas buvo skyręs 2 metus ir 2 mėnesius). Būtent tokios bausmės prašė prokurorai.
Byla tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, tad įsigaliojus apeliacinės instancijos nuosprendžiui, nužudymo detalės tapo prieinamos viešai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Bieliauskai savo parodymus nuolat keitė.
Važiavo grobti BMW, bet susidomėjo „Audi“
Iš bylos medžiagos aiškėja, kad pusbroliai Bieliauskai ir A.Stankevičius, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – automobilį, K.Bieliausko iniciatyva, susibūrė į organizuotą grupę. Tam buvo pasiruošti imitaciniai ginklai, kaukės, mobilieji telefonai. Sutarta, kad nusižiūrėtas automobilis bus pagrobtas imituojant eismo įvykį, o A.Stankevičius sutiko padėti pusbroliams jį paslėpti ir realizuoti.
2017 metų kovo 5 dieną apie 18 valandą grobimui tinkamą automobilį – beveik 65 tūkst. eurų vertės I.Strazdauskaitės vairuojamą „Audi A7“, iš pradžių į BMW „paieškas“ besileidę Bieliauskai pastebėjo vienoje degalinėje. Trijulė pradėjo merginą, vykstančią iš Žemaitijos į Vilnių, sekti greitkelyje savo vairuotu BMW automobiliu. Nutarta prabangų automobilį taranuoti imituojant eismo įvykį, o vairuotojai sustojus, ją užpulti.
Bieliauskams važiuojant pirmąja eismo juosta ne mažesniu kaip 120–130 km/val. greičiu, automobilio „BMW 735“ priekinio bamperio kaire puse ir priekiniu kairiuoju sparnu bei priekiniu kairiuoju ratu buvo trenkta į I.Strazdauskaitės vairuojamo automobilio „Audi A7“ priekines dešiniąsias dureles ir dešinįjį slenkstį bei užpakalinio dešiniojo sparno arką. Dužo „Audi A7“ kairiojo posūkio žibintas.
Merginai sustabdžius savo apgadintą automobilį kelkraštyje, K.Bieliauskas sustabdė ir paties vairuotą „BMW 735“. Kartu su L.Bieliausku išlipę iš automobilio jie priėjo prie I.Strazdauskaitės, ją sugriebė ir, panaudodami fizinį smurtą, per prievartą pasodino į automobilį „Audi A7“. K.Bieliauskas ir M.Bieliauskas sėdo į automobilį „Audi A7“, pasodino pagrobtą merginą ant galinės sėdynės, saugodami ją, kad nepabėgtų, o L.Bieliauskas sėdo prie automobilio „BMW 735“ vairo. Trijulė nuskubėjo iš užpuolimo vietos perduoti pagrobtą „Audi“ A.Stankevičiui realizuoti.
Iš pradžių I.Strazdauskaitė, atsikračius jos mobilaus telefono, buvo vežama „Audi A7“ salone ir bagažinėje, vėliau, apie 20.20 valandą, perkelta į BMW bagažinę. Pagrobtas automobilis ir dalis merginos asmeninių daiktų buvo perduoti A.Stankevičiui. „Audi A7“ buvo nuvarytas į mišką, kur, atjungus gamyklinį elektroninį prietaisą, skirtą automobilio sistemoms valdyti, paliktas laikinai stovėti iki jo realizavimo.
Bagažinėje praleido apie 5 valandas
Planas nužudyti I.Strazdauskaitę pusbroliams Bieliauskams kilo apie 21.20 valandą, kai jie su BMW lankėsi degalinėje. Vykdydami susitarimą, laikotarpiu nuo 21.20 valandos iki 23.30 valandos, ieškodami nužudymui tinkamos vietos, Bieliauskai vežiojo merginą bagažinėje, pakeliui paimdami tam tikslui kastuvą (gavo jį iš kaimo, kuriame užklimpo su BMW, gyventojo), kol atgabeno į miško masyvą. Miške iškasę duobę, jie liepė I.Strazdauskaitei išlipti iš automobilio bagažinės, kur daugiau kaip 3 valandas laikydami ją kankino dėl oro trūkumo ir nežinios dėl savo likimo. Iš viso I.Strazdauskaitė žmogui būti nepritaikytoje aplinkoje, kuri yra ankšta ir nepatogi, nešildoma, judėjimą ribojanti erdvė, esant žemai – 1,7 laipsnio – lauko temperatūrai, laikyta ir vežiota ne mažiau kaip 5 valandas. Tiek laiko ji šalo, nes nevilkėjo tam pritaikytų drabužių.
Bagažinėje I.Strazdauskaitė laikyta ir vežiota ne mažiau kaip 5 valandas.
Teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistieji eigoje buvo atidarę bagažinės dangtį, nes nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad jai trūksta oro. M.Bieliauskas teisme pripažino, kad nukentėjusioji tuomet drebėjo, sakė, kad jai šalta, buvo išsigandusi, prašė jos neskriausti. Teisėjų kolegijai nekėlė abejonių ir tai, kad nukentėjusioji, būdama uždaryta bagažinėje, vėliau vedama nakties metu į mišką, lipdama į specialiai iškastą duobę buvo įbauginta, suvokė, kad ji bus nužudyta. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo ir tuo, kad gulėdama bagažinėje, I.Strazdauskaitė į savo kojinę buvo įkišusi „Member Shop“ siuntinio pakuotės fragmentą, kuriame nurodyti jos pačios kontaktiniai duomenys.
Visa tai, anot teismo, patvirtina, kad I.Strazdauskaitė nuo pat jos pagrobimo momento iki nužudymo išgyveno ne tik fizines, bet ir itin dideles dvasines kančias, o nuteistieji suvokė, kad savo elgesiu nukentėjusiajai sukelia tokius išgyvenimus.
Kaip konstatuojama teismo nuosprendyje, K.Bieliauskas liko automobilyje, o kiti du pusbroliai nuvedė I.Strazdauskaitę prie iškastos duobės. Merginai liepta į ją lipti ir atsisėsti. Tuomet Leonas sudavė kastuvo mentės ašmenimis ne mažiau kaip 10 smūgių į I.Strazdauskaitės galvos sritį, kelių–keliolikos minučių laikotarpiu iki mirties, tai yra, merginai esant gyvai ir sąmoningai. Auka patyrė daugybinius delnakaulių, galvos kaulų bei dantų lūžius ir sumušimus, atvirus skeveldrinius veido lūžius. Kūną Leonas ir Mantas užkasė kartu. Ant užkastos duobės buvo užmestos susimaišiusios sausos žolės, lapų, šakų ir žemės gruntas.
Pripažino, kad nužudyta itin žiauriai
Teisėjų kolegijai abejonių nekėlė tai, kad I.Strazdauskaitė buvo nužudyta itin žiauriai. Vertinant suduotų smūgių lokalizaciją bei jais padarytų sužalojimų sunkumą, akivaizdu, kad L.Bieliausko prieš I.Strazdauskaitę panaudotas smurtas buvo itin intensyvus, koncentruotas į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarant daugybinius sužalojimus, be to, kairės plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai ginantis, o tai rodo, kad nukentėjusioji kurį laiką buvo sąmoninga ir jautė fizinius skausmus. Taip žalodamas L.Bieliauskas neabejotinai suprato, kad elgiasi itin žiauriai, t.y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.
Neabejotinai, anot teisėjų kolegijos, tą suvokė ir kiti kaltininkai, kadangi jie turėjo suprasti, kad kaip nužudymo įrankiu pasirinktu kastuvu gyvybė nebus atimta greitai ir neskausmingai, be to, M.Bieliauskas nukentėjusiosios gyvybės atėmimo metu buvo kartu su L.Bieliausku.
Po šios žiaurios egzekucijos nusikaltimo trijulė ėmėsi įkalčių slėpimo: K.Bieliauskas iškart nuplovė BMW, M.Bieliauskas sunaikino nusikaltimo metu dėvėtus drabužius. K.Bieliauskas, paėmęs paslėptus nukentėjusiosios asmeninius daiktus, nurodė L.Bieliauskui kartu su M.Bieliausku juos sunaikinti. Aukai priklausę „Audi“ raktai, sužinojus, kad policija rado miške paslėptą pagrobtą automobilį, buvo išmesti į nuošalų upelį. Nužudymo įrankis – kastuvas, įmestas į Nevėžį.
Byloje nustatyta, kad iš I.Strazdauskaitės turėto ir pagrobto turto nerasti šie daiktai: 100 eurų vertės rankinis laikrodis ir 100 eurų vertės auksinė grandinėlė su pakabuku. Dalis iš merginos pagrobtų pinigų buvo išleisti papildant telefono sąskaitas ir valant automobilį.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad I.Strazdauskaitės nužudymas buvo įvykdytas šaltakraujiškai, kad didelę žalą patyrė ne tik nužudytosios artimieji, bet ir visa visuomenė.
Žadėjo vežti iki Lenkijos sienos
Apeliaciniu skundu K.Bieliauskas gynėsi civilinių ieškinių priteisimo ir bandė įrodyti, kad nusikaltimai įvykdyti ne organizuotoje, o bendrininkų grupėje, kad neturėta tikslo nužudyti merginos. Jie neva tik siekę užvaldyti automobilį, o kaip po to elgsis su nukentėjusiąja, nebuvo aptarę. K.Bieliauskas teigė, kad po „Audi“ užvaldymo buvo sutarta, kad I.Strazdauskaitė įvykio vietoje nebus palikta, kad ją reikia nuvežti iki Lenkijos pasienio ir palikti. Mintį, kad merginą reikia nužudyti, iškėlęs Leonas, tačiau nei jis, Karolis, nei Mantas su tuo neva nesutikę. Pasak K.Bieliausko, važiuojant link Lenkijos, automobilis užklimpęs, tam ir prireikę kastuvo, kurį pasiskolinę iš vietos gyventojo.
Po „Audi“ užvaldymo buvo sutarta, kad I.Strazdauskaitę reikia nuvežti iki Lenkijos pasienio ir palikti.
Atvažiavus į mišką L.Bieliauskas neva atėmęs iš K.Bieliausko raktelius, kad nepabėgtų. K.Bieliauskas tikino iš automobilio nelipęs, buvo paliktas jame užrakintas, duobės nekasęs, nužudymo nematęs. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė kartu kasęs duobę. Vėliau aiškino, kad šie parodymai nebuvo teisingi, išgauti panaudojus prieš jį fizinį ir psichologinį smurtą.
Teisme K.Bieliauskas pripažino, kad 2017 metų kovo 5 dieną, važiuodamas į Kauną, jis turėjo su savimi pasiėmęs du netikrus šratinius ginklus bei dvi veido kaukes, tačiau jų nepanaudojęs, tačiau neigė, kad sekančią dieną po nužudymo susitikęs su A.Stankevičiumi minėjo, jog reikės „užversti dieduką“ (asmenį, paskolinusį kastuvą, kai BMW užklimpo viename kaime), o jei ir jis (A.Stankevičius) kalbės, tai jį irgi reikės „dėti“ į vietą.
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad praeityje teistas, administracine tvarka 10 kartų baustas K.Bieliauskas subūrė organizuotą grupę, buvo jos lyderis, nusikalstamų veikų iniciatorius, jis parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingas priemones, įrankius, nukentėjusiųjų nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje už padarytas nusikalstamas veikas nuoširdžiai neatsiprašė, priešingai, keisdamas parodymus, versdamas kaltę kitam nuteistajam, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Ginčijo, kad nužudyta itin žiauriai
6 kartus už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas iki tol teistas L.Bieliauskas, kuris kitiems nuteistiesiems pasiūlė nužudyti nukentėjusiąją ir pats šaltakraujiškai įvykdė šį itin žiaurų nusikaltimą, apeliaciniu skundu prašė įkalinti jį terminuotam laikui. Jis taip pat kalbėjo apie bendrininkų, o ne organizuotą grupę, tikino teismą, kad nebuvo ketinama smurtauti prieš nukentėjusiąją ar juolab ją žudyti, nes tam tikslui nuteistieji neturėjo jokių priemonių. Mintis nužudyti I.Strazdauskaitę kilo po to, kai ji pamatė jų veidus. L.Bieliauskas tikino, savo kaltę pripažinęs nuo pat pradžių, nebandęs išsisukti ar permesti dalį atsakomybės kitiems bendrininkams.
O štai iki tol neteistas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, vedęs, mažametį vaiką auginęs M.Bieliauskas savo apeliaciniame skunde taip pat ginčijo organizuotos grupės buvimą. Jis teigė, kad tą lemtingą dieną jie išvažiavo į Kauną, turėdami tikslą pagrobti automobilio BMW apdailos detales. Bevažinėdami prisiminė anksčiau sėkmingai apiplėštus latvius ir sugalvojo pakartoti tą pačią schemą. K.Bieliauskas pažinojo A.Stankevičių, kuris turėjo pažįstamų, kurie būtų nupirkę pagrobtą automobilį už 5-6 tūkst. eurų. Buvo sugalvoję pagrobti automobilį „BMW X5“, bet tokio nerado, o užsukę į degalinę, pastebėjo „Audi“ automobilį, kurį sumanė pagrobti imituodami avariją.
Anot M.Bieliausko, I.Strazdauskaitės nužudymas nebuvo ilgai trunkantis veiksmas.
M.Bieliauskas tikino, kad pagrobus „Audi A7“ ir jį atidavus A.Stankevičiui, toliau nuteistiesiems važinėjant savo automobiliu su bagažinėje uždaryta I.Strazdauskaite, tarp jų vyko ginčai dėl jos likimo. Viskas neva įvyko ne organizuotai, o spontaniškai. M.Bieliauskas netgi ginčijo ir tą faktą, kad mergina buvo nužudyta itin žiauriai ar kankinant. Anot jo, I.Strazdauskaitės nužudymas nebuvo ilgai trunkantis veiksmas, todėl negali būti pripažinta, jog ji buvo nužudyta kankinant ar itin skausmingu būdu.
Pirminės apklausos metu M.Bieliauskas buvo nurodęs, kad tuo metu, kai L.Bieliauskas kastuvu smūgiavo nukentėjusiajai, jis buvo netoliese užsimerkęs, girdėjęs ne mažiau kaip trijų smūgių garsus. Vėliau duodamas parodymus jis tikino girdėjęs, kaip K.Bieliauskas prieš I.Strazdauskaitės nužudymą klausęs L.Bieliausko, kaip jis „tai padarys“ ir ar nukentėjusiajai skaudės, L.Bieliauskas atsakęs, kad „ne“. Teisme M.Bieliauskas jau teigė, kad L.Bieliauskas prie duobės jį privertė likti smurtu. Jis girdėjęs, kaip L.Bieliauskas liepė I.Strazdauskaitei lipti į duobę ir skaičiuoti iki dešimties.
Įkalinimo iki gyvos galvos M.Bieliauskui neskyręs Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, – tikinama, kad M.Bieliausko pavojingumas nėra toks didelis, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės visam likusiam gyvenimui.
Anksčiau baustas 26 kartus
Anksčiau neteistas, kartą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, administracine tvarka 26 kartus baustas, niekur iki sulaikymo nedirbęs A.Stankevičius savo apeliaciniu skundu siekė išteisinimo ir teigė, kad įkalinimą jam skyręs Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog įvykio metu jis su sugyventine laukėsi atžalos, jog jis pats norėjo atvykti į policiją ir prisipažinti, kai per žiniasklaidos priemones sužinojo, kokį nusikaltimą padarė Bieliauskai bei kokia transporto priemonė buvo pagrobta. Nusikalstamą veiką jis tikino padaręs atsitiktinai, nesiruošdamas jai, būdamas neblaivus, todėl negalėjo tinkamai įvertinti situacijos sudėtingumo. Dėl to, kas įvyko, jis gailėjosi ir skunde pabrėžė savo jauną amžių.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą ir konstatavo, kad A.Stankevičius, kitaip nei nurodė savo apeliaciniame skunde, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, keitė parodymus, dėl padarytų nusikaltimų neatgailavo, priešingai, akivaizdžiai siekė sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Jo prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo teismas laikė formaliu.
Priteisė didesnį žalos atlyginimą
Kauno apygardos teismas nužudytosios tėvams priteisė po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos, o seseriai ir sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų. Teismas, kaip buvo teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, niekaip nemotyvavo tokio sprendimo, nepasisakė, kodėl I.Strazdauskaitės sesuo patyrė perpus mažesnius dvasinius išgyvenimus ir mažiau emocinės skriaudos, palyginti su tėvais. Jie siekė, kad būtų priteista po 100 tūkst. eurų. To paties apeliaciniame skunde prašė ir prokurorai.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas teisingai nekompensuoja visų jų patirtų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, dėl dukters ir sesers netekties suprastėjusios gyvenimo kokybės, taip pat neužtikrina teisingos pusiausvyros tarp jos ir nuteistųjų interesų ir iš dalies prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Teismui nekilo abejonių, kad tėvų, kurie stebėjo savo vaiko gyvenimą nuo pat jo gimimo iki suaugusio žmogaus tapimo, dvasinės kančios ir išgyvenimai yra patys stipriausi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nužudytosios tėvams neturtinės žalos dydis turėtų būti didintinas, priteisiant kiekvienam iš jų po 40 tūkst. eurų.
Neturtinės žalos dydis aukos seseriai, kurios vaiko krikštamotė buvo I.Strazdauskaitė, padidintas iki 20 tūkst. eurų.
Penkmetį iki nužudymo su I.Strazdauskaite draugavusiam jos sužadėtiniui, kuris jautė ir dalį kaltės dėl to, kas įvyko, nes mylimoji buvo apiplėšta ir nužudyta dėl jo šeimos verslui priklausančio automobilio, priteistas neturtinės žalos dydis nepakeistas.
Dažniausiai dėl tyčinio itin žiauraus žmogaus gyvybės atėmimo nukentėjusiesiems priteisiama nuo 10 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų (tėvams priteisiant vidutiniškai apie 30 tūkst. eurų, seserims (broliams) – apie 15 tūkst. eurų). Tačiau teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiesiems priteisiamos ir didesnės sumos. Pavyzdžiui, panašiose bylose tėvams dėl itin žiauraus dukterų nužudymo, slepiant kitą sunkų nusikaltimą, buvo priteista apie 58 tūkst. eurų, broliui – apie 23 tūkst. eurų.