Ketvirtadienį vykęs posėdis užsitęsė beveik tris valandas – buvo garsinami procesiniai dokumentai (apklausų, įrodymų patikrinimų vietoje ir kt. protokolai).
Teismo darbuotojos visą bylos medžiagą iš salės išvežė krepšeliuose ant ratų – bylos apimtis didžiulė.
Žiniasklaidai atskleidžiama labai mažai detalių to, kas vyksta už uždarų durų. Fotografams netgi nepavyksta, prieš prasidedant teismo posėdžiui, nufotografuoti kaltinamųjų – jie atvesdinami į salę tik prasidėjus bylos nagrinėjimui.
Visi iš anksto numatyti liudytojai byloje jau yra apklausti, tačiau proceso šalys bet kada gali paprašyti papildomai apklausti kokius asmenis.
Prokuroras: gynyba yra labai aktyvi
Po pasibaigusio posėdžio paklaustas, ar įrodymų tyrimas jau eina į pabaigą, prokuroras Artūras Urbelis patikino, kad įrodymų tyrimas baigiasi tuomet, kai tai pasako bylą nagrinėjantis teismas. Tuomet belieka pasirengt baigiamosioms kalboms. Bylos medžiaga, anot jo, bus toliau garsinama kitame posėdyje.
„Turime įvertinti, ar visi aktualūs bylos dokumentai buvo šiandien paskelbti, taip pat turime papildomų klausimų proceso dalyviams. Bandysime tai spręsti kitame posėdyje“, – žurnalistams teigė prokuroras.
Vis dėlto, pasak A.Urbelio, bylos nagrinėjimas yra be galo dinamiškas, jame aktyviai dalyvauja visi proceso dalyviai, kurių yra daug, todėl sunku spėti, ar įrodymų tyrimas baigsis kitame posėdyje. Gynyba, prokuroro teigimu, taip pat labai aktyvi.
Pasiteiravus, ar kaltinamųjų advokatai nebando teismo užversti nesibaigiančių prašymų lavina, ar nesijaučia, kad būtų vilkinamas procesas, A.Urbelis atsakė neigiamai. Pasak jo, procesas, nors kaltinamieji ir keičia savo pozicijas, vyksta gana sklandžiai.
„Nematome požymių, kad norima vilkinti procesą. Kaltinamieji taip pat aktyvūs – teikia savo paaiškinimus“, – teigė prokuroras.
O ar kaltinamieji nebando kaltę labiau versti vienas ant kito?
„Ne. Čia gynyba. Kiekvienas asmuo pasirenka savo gynybą, negalime vertinti“, – atsakė A.Urbelis.
Gynyba prabilo apie proceso pažeidimus
Tiesa, prokuroras kategoriškai paneigė vieno iš kaltinamų pusbrolių advokato žiniasklaidoje keltą prielaidą, jog vykdant įtariamųjų apklausas galėjo būti pažeisti procesiniai reikalavimai. Neva parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jo ginamas įtariamasis nebuvo filmuojamas, nedalyvavo ir advokatas, nors jo buvimas tokiais momentais yra būtinas.
„Prokuroras neįžvelgia jokių tyrėjų procesinių pažeidimų, viskas yra padaryta vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis ir galiojančia teismo praktika. Skambėjo žiniasklaidoje, kad buvo kažkokių pažeidimų ar klaidų procese, buvo minimas konkretus procesinis veiksmas, kuriame nedalyvavo gynėjas, bet juk įtariamasis ar ginamasis turi galimybę ir atsisakyt gynėjo.
Apie kiekvieną proceso veiksmą turi būti informuotas gynėjas, turi teisę dalyvauti procese, bet jeigu nė viena proceso šalis nepageidauja tokioje apimtyje dalyvauti, tai ir nedalyvauja. Tokių atvejų yra ne vienas, aš galiu pasakyti, kada atliekant parodymų patikrinimus pageidavo gynybos dalyvavimo, tada dalyvavo. Nenoriu, kad visuomenė susidarytų nuomonę, jog tyrėjai čia kažkokių malkų vėl priskaldė“, – sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis A.Urbelis, kategoriškai paneigęs žiniasklaidoje išsakytas gynybos kalbas apie proceso pažeidimus.
Kaltinamųjų pozicijos keičiasi
Pasak jo, nors nė vienas iš kaltinamųjų iš principo neneigia savo kaltės ar dalyvavimo nusikalstamuose veiksmuose, tačiau keičiasi jų pozicija dėl aplinkybių ir konkretaus vaidmens.
„Keičiasi parodymai ir jų kaita ėjo net ir ikiteisminio tyrimo metu ir dabar. Tai yra nuolat besisukantis mechanizmas, dėl kurio nuolat reikia aiškintis“, – žurnalistams teigė jis.
„Visų pozicijos yra tokios – kad iš dalies prisipažįsta dėl pareikštų kaltinimų. Kai paklausė, ar kaltas, atsakymo, kad „nekaltas“ – nebuvo. Buvo „dalinai kaltas“. Sudėtingi dalykai“, – pridūrė prokuroras.
Šeimos civilinių ieškinių suma siekia 404 tūkst. eurų
Prokuroras nedetalizavo, kiek byloje yra nustatyta civilinių ieškovų: yra ir Lietuvos, ir Latvijos piliečių, ir lietuviškų, ir latviškų bendrovių pareikštų reikalavimų atlyginti patirtą žalą.
15min pakalbintas nukentėjusiųjų advokatas Marius Liatukas atskleidė bendrą trijų civilinių ieškinių (tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos), kuriuos pareiškė nužudytosios tėveliai, sesuo ir sužadėtinis, sumą – 404 tūkst. eurų.
Jis negalėjo atsakyti, kiek dar civilinių ieškinių yra pareikšta byloje ir kokios jų sumos.
Paklaustas, ar teisminis procesas, jo nuomone, vyksta sklandžiai, advokatas atsakė: „Šioje byloje dirba itin kvalifikuoti teisėjai. Nesijaučia užuominų, kad gynyba bandytų vilkinti bylos nagrinėjimą.“
Byloje – du epizodai
Byloje yra du epizodai: vienas susijęs su I.Strazdauskaitės nužudymu, kitas – su Latvijos piliečių automobilio pagrobimu.
Pusbroliai kėdainiečiai Karolis Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas šioje byloje kaltinami, kad siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.
Maksimali bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Istorijos pradžia
I.Strazdauskaitė 2017 metų kovo 5 dieną išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone, Daukšių kariniame aerodrome. Teisėsaugos duomenimis, mergina buvo mirtinai uždaužyta kastuvu.
Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I.Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.
Šioje byloje kaltinimai pateikti dar dviem asmenims: marijampolietis Algimantas Stankevičius kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jis ir kėdainietis Tomas Zagurskas dar kaltinami plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą. Jiems skirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.
Pusbroliams Bieliauskams bei T.Zagurskui taip pat pateikti kaltinimai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus bei pinigus.
