Pasak jų, vyriškis naudojo tą pačią pabėgimo schemą. Sulaikytas narkomanas save sužalodavo, todėl turėdavo būti vežamas į ligoninę. Iš ten jis vėliau pabėgdavo. Šį kartą apgauti medikų nepavyko, todėl I.Molotkovas pasinaudojo kita proga.
Kaimynai tvirtina, kad vyras niekada nebuvo agresyvus, o grįžęs į bendrabutį buvo šoko būsenos. Pasak jų, suėmimo metu pareigūnai jį ne tik mušė, tačiau ir užsiminė, kad gali nušauti.
Bėglį priėmė be baimės
Penktadienio rytą Pelesos g. 5 name virė gyvenimas. Pirmame aukšte statybininkai darė remontą, penktame aukšte žurnalistai kalbino čia gyvenusio I.Molotkovo kaimynus. Vieni jų kalbėjo itin nenoriai ir kur kas labiau rūpinosi, kur būtų galima gauti alaus. Kiti klojo praėjusio vakaro įspūdžius su sąlyga, jog nebus rodomi jų veidai.
Patys gyventojai neslepia, šiame aukšte daugelis vartoja narkotikus. Policija čia taip pat pramynusi kelius. Nepaisant akivaizdžių simpatijų sulaikytajam ir priešiškumo pareigūnams, kai kurios gyventojų atskleistos detalės verčia gūžčioti pečiais.
3 tūkstančių pareigūnų ieškomas vyras ketvirtadienio vakarą ramiai autobusu atvažiavo iki Geležinkelio stoties, paslėpė automatą, parėjo iki namų pėsčias, spėjo išgerti kavos, pasikalbėti su virtuvėje susirinkusiais kaimynais, o išgirdęs, kad laiptais kyla pareigūnai, užsirakino duše.
„Jis buvo paprastas narkomanas. Jokios agresijos nebuvo. Jis buvo narkomanas, kuriam prasidėjo abstinencijos būsena. Gal todėl jis tą nesąmonę ir padarė. Jokių konfliktų su juo niekada nebuvo. Jo niekas čia įsileidęs nebūtų, jei žinotų, kad jis agresyvus. Mes vakar buvome ir matėme, kaip jį policija paėmė“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, I.Molotkovas atėjo be ginklo: „Kai jis atėjo, normaliai pasakė, kad neturi jokio automato. Jis neturėjo jokių psichinių ligų. Buvo sveikas vyras. Tai, kad jis narkomanas, tai mes čia visi narkomanai. Ir ką?“
Bėgo ne pirmą kartą
Mergina papasakojo ir apie I.Molotkovo pabėgimo aplinkybes: „Jis buvo KPZ (laikino sulaikymo kameroje), prasipjovė šoną ir jį turėjo vežti į ligoninę. Bet ligoninėje jo nepriėmė. Abstinencijos būsenos jis ir pabėgo. Aš irgi taip padaryčiau.
Jis čia gyveno 7 mėnesius. Į Švenčionis jis buvo vežamas, nes taip daroma, kai Vilniuje pritrūksta kamerų. Gal bėgdamas jis ir galėjo pamojuoti automatu, bet netikiu, kad galėjo rimtai grasinti.
Grįžęs jis buvo šoko būsenos. Užsidarė duše. Vėliau jis pats išėjo, o policijos pareigūnai ėmė jį daužyti.“
Pasak merginos, policija puikiai žinojo, kur bėglys gyvena, ir net stebėjo namą, tačiau kliūčių užeiti į daugiabutį I.Molotkovui nekilo: „Policija jau buvo lauke ir stebėjo namą, bet jis laisvai praėjo. Pats stebėjosi, kad niekas jo nepamatė. Jis čia ilgai sėdėjo, išgėrė kavos, paskui pasislėpė duše. Taip dirba policija. Jei ne narkomanas, o teroristas su automatu būtų, tai visiems čia būtų galas.
Policija bent jau galėjo užeiti pas jo draugus, pasiklausinėti, gal kas matė. Visai nereikėjo kelti tokio triukšmo. Jūs paklauskit, kiek šiaip nuo pareigūnų pabėga sulaikytųjų. Aš pati žinau daug merginų, kurios yra pabėgusios. Ar tada kas nors tokį triukšmą kėlė?“
Keliai veda į taborą
Kita kaimynė pasakojo, kad I.Molotkovas nesuvokė, ką daro, nes jį kankino abstinencija: „Buvo geras žmogus, normalus bachūras, jokių psichinių sutrikimų jis neturėjo. Buvo paslaugus, tik tiek, kad narkomanas, bet neagresyvus, ant žmonių nepuldinėjo. Kai čia gyveno, buvo ramus, tylus, net girdėti jo nebuvo.
Policija uždariusi narkomaną jokių vaistų neduoda. Jis jau ne pirmą kartą save žalojo, tada buvo vežamas į ligoninę, iš kurios pabėgdavo. Jį uždarydavo parų, todėl jis kažką rydavo ar pjaustydavosi. Jį veždavo į ligoninę, pareigūnai jo nebesaugodavo ir jis pabėgdavo, nes jam reikėjo eilinės dozės.
Dabar jam neišėjo apgauti daktaro, liepė jį vežti atgal, o pakeliui užvažiavo dar kažkokį nusikaltėlį paimti. Igoris vakar sakė, kad pats nežino, kaip taip išėjo, viskas spontaniškai. Jis nieko iš policininkų neatiminėjo. Jūs patys pagalvokite, kaip tai iš viso įmanoma padaryti. Automatas buvo paliktas mašinoje. Kai policininkai grįžo, jis jau tą automatą turėjo ir su juo pabėgo.“
Pasak moters, kažkas iš kaimynų pranešė policijai apie bėglį. Ji taip pat užsiminė, kad I.Molotkovas turi artimųjų tabore: „Narkotikų gauti nėra sunku. Reikia tik iki taboro nuvažiuoti. Jis tabore turi brolį, tačiau jie ne nuo vienos motinos. Jo mama yra rusė, o tėvas čigonas. Tėvas ir dabar tabore gyvena, o kur ta mama dingusi, tai aš nežinau. Jis dabar gyvena pas Algį, bet jis jau kelinta diena kažkur geria išėjęs.
Abi moterys teigė, kad sulaikomas I.Molotkovas nesipriešino, tačiau policijos pareigūnai jį spardė ir net grasino nušauti: „Jis vakar buvo pats išsigandęs. Sakė, kad nesuprato, kaip viskas įvyko. Jam buvo šokas. Buvo užsirakinęs duše. Tada jis pareigūnams sakė, kad nėra ginkluotas ir nori išeiti, pats atsidarė duris, o pareigūnai ėmė jį spardyti ir daužyti, grasinti, kad tuoj padarys taip, kad jis nori bėgti, ir nušaus. Visa tai girdėjo namo gyventojai.
Atėjęs pas mus jis visą laiką sėdėjo virtuvėje. Ir anksčiau, kai jam nebūdavo kur miegoti, jis ateidavo į virtuvę, susistumdavo kėdes ir miegodavo.“
