2019 03 19 /16:41

Išgirdusi teismo sprendimą apie negeroves įkalinimo įstaigose prabilusi R.Kazėnienė apsiverkė

Įkalinimo įstaigoms maitinimo paslaugas teikianti bendrovė „Niklita“ už pažeistą dalykinę reputaciją iš Rasos Kazėnienės, paviešinusios informaciją apie neskaidrius viešuosius pirkimus Kauno tardymo izoliatoriaus, siekė prisiteisti 6 tūkst. eurų. Antradienį Kauno apylinkės teisme paskelbtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Pripažinta, kad „Niklitos“ dalykinė reputacija nebuvo pažeista.
Rasos Kazėnienės teismas
Rasa Kazėnienė su sutuoktiniu / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Išnagrinėjusi bylą, Kauno apylinkės teismo teisėja nutarė atmesti ieškinį.

„Ginčo publikacijose buvo paskelbta atsakovės nuomonė ir ta nuomonė yra pagrįsta faktais. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad saviraiškos laisvė šioje byloje neturi būti ribojama, nes atsakovės nuomonei netrūko faktinio pagrindimo. Taip pat nenustatyta jos nesąžiningumo požymių skleidžiant minėtą informaciją. Ieškovai neįrodė, kad patyrė realią žalą būtent dėl atsakovės komentarų ginčo publikacijose“, – ieškinio atmetimo motyvus aiškino bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų (faktinio pagrindimo) atsakovės nuomonei pagrįsti.

Ieškovas bandė įrodyti, kad R.Kazėnienės visuomenės informavimo priemonėse paskleistos žinios apie UAB „Niklita“ ir šios bendrovės direktorių neatitinka tikrovės. Teismas, vertindamas paskleistos informacijos turinį, turi nustatyti, ar tai yra žinia, ar tai yra nuomonė. Žinia turi turėti faktinį pagrindimą, o nuomonei netaikomas tiesios kriterijus.

Teismas sprendime pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės pažeidimus rengiant viešųjų pirkimų sąlygas, įmonę bei jos vadovą, kuri laimėjo viešuosius pirkimus, sukėlė rezonansą visuomenėje. Todėl teismas sprendžia, kad žinių paskleidimo faktas yra įrodytas.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų (faktinio pagrindimo) atsakovės nuomonei pagrįsti. Tai yra Valstybinio audito ataskaita, kuria nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatorius neatsakingai disponavo jam priklausančiu turtu, Teisingumo ministerijos atlikto patikrinimo išvadose konstatuota, kad ši įstaiga neužtikrino racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo. Buvo atlikta ir daugiau patikrinimų, kurių metu rasta įvairių pažeidimų.

Teismas sprendime pažymi, kad atsakovė, paviešindama galimus korupcinius ryšius, siekė atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą. „Valstybės turto valdymas yra viešojo intereso klausimas, todėl atsakovės pateikti komentarai yra jos nuomonė, kuriai pagrįsti yra pateikta pakankamai duomenų“, - rašoma sprendime.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas

Teisėjos teigimu, atsakovė 2019 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimu buvo pripažinta pranešėja. Nors pranešėjos statusas šioje byloje negali būti taikomas, nes įstatymas atgal negalioja, tačiau tai rodo, kad atsakovės paskleista informacija buvo reikšminga ginant viešąjį interesą.

Teismo sprendimą per 30 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.

Šioje byloje ieškinys jau buvo patikslintas. Pirminį ieškinį Kauno apylinkės teismas jau buvo atmetęs anksčiau.

Teismo verdiktą palydėjo ašaros

Išgirdusi teismo verdiktą, kartu su vyru posėdžių salėje pasirodžiusi R.Kazėnienė apsiverkė. Moteriai sunkiai sekėsi tramdyti emocijas. Kaip ji pripažino 15min, savo sprendimu prabilti viešai apie negeroves ji niekuomet nesuabejojo, nors trejus metus prieš sistemą teko kovoti vienai.

„Puikios emocijos, išsireiškusios džiaugsmo ašaromis. Tai yra teisybės įgyvendinimo ašaros. Džiaugiuosi, kad teismai yra teisingi. Tai atvejis, kuris suteiks žmonėms dar daugiau pasitikėjimo, noro keisti negeroves. Teisingumo įgyvendinimas plačiąja prasme. Tikėjausi tokio sprendimo. Tačiau nežinai, kokių akibrokštų gali sulaukti. Tai buvo kova už kitus, už visus piliečius, kuriems aš galbūt esu pavyzdys. Kas nori eiti tokiu keliu, paskatinčiau nebijoti – teisingumas egzistuoja. Lietuva keičiasi. Mes esame įgalūs įrodyti tiesą“, – po teismo verdikto tikino akivaizdžiai besijaudinanti R.Kazėnienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas

Paklausta, ar pranešėjos statusas turėjo įtakos teismo sprendimui, ji atsakė neigiamai.

„Teismo procesai prasidėjo anksčiau. Įstatymas atgaline data negalioja. Labai džiaugiuosi, kad net statusas neįtakojo sprendimo. Tai tikro teisingumo įgyvendinimas. Labai širdy gera. Ar žadu imtis teisinių priemonių prieš „Niklitą“? Man nieko nereikia. Noriu tik gyventi ramiai, pilietiškai, saugiai jaustis savo šalyje. Nenorėčiau daugiau būti persekiojama už tai, kas neginčijama“, – teigė R.Kazėnienė.

Pasak jos, „Niklita“ toliau dalyvauja ir laimi viešuosiuose konkursuose, susijusiuose su įkalinimo įstaigomis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasos Kazėnienės teismas

„Mūsų įstaigoje taip pat maitina „Niklita“. Nuo sutarties vykdymo kontrolės aš esu nušalinta. Taigi visi duomenys rodo, kad įmonė jokios materialinės žalos nepatyrė“, – paaiškino R.Kazėnienė, atskleidusi, kad konkursas į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, kuriame ji dalyvaus, įvyks jau šį penktadienį.

R.Kazėnienės teigimu, įstaiga per šį skandalą išsivalė, išsigrynino.

VIDEO: Rasa Kazėnienė po teismo posėdžio: „Emocijos pasireiškė džiaugsmo ašaromis“

Advokatas svarsto sprendimą skųsti

„Niklitai“ teisme atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad sprendimas greičiausiai bus skundžiamas.

G.Černiausko vertinimu, pranešėjui suteikiamos privilegijos neturėtų apimti galimų šio pranešėjo daromų pažeidimų.

„Mes esame visi prieš įstatymą lygūs. Nė vienam nėra suteikiama išskirtinumo teisė, kad galima daryti kažkokius pažeidimus už tai nebaudžiant ar tikintis, kad būsi nenubaustas“, – sakė advokatas.

Apie negeroves prabilo 2017 m.

2017 m. pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R.Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Toks pranešimas inicijavo tarnybinį patikrinimą. Jo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R.Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą. Ieškovė tikino, kad R.Kazėnienės teiginiai, pasklidę internetinėje žiniasklaidoje, neatitinka tikrovės. Teismo būdu reikalauta šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui Valdui Kuktai. Pasak „Niklitos“ atstovo, R.Kazėnienės paskleista informacija sukėlė įtampos žmonėms, dirbantiems įkalinimo įstaigose – jie patyrė kalinių užgauliojimus. Vadovui V.Kuktai teko aiškintis verslo partneriams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./UAB „Niklita“ atstovas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./UAB „Niklita“ atstovas

Ieškinį prilygino spaudimo priemonei

R.Kazėnienė su jai pateiktu ieškiniu nesutiko. Tikino negalinti paneigti to, ką patvirtino patikrinimus vykdžiusios institucijos. Atsakovė vadovavosi Teisingumo ministerijos komisijos išvadomis, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Valstybės kontrolės audito ataskaitomis.

R.Kazėnienė atkreipė dėmesį, jog jos pateiktoje informacijoje buvo minima daugiau įmonių, todėl paveikti būtent „Niklitos“ reputacijos ji neturėjo jokio tikslo. „Niklitos“ ieškinį teismui ji pripažino spaudimo priemone.

Atsakovė teismo prašė paskirti ieškovams 5 tūkst. eurų baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, o pusę šios baudos išmokėti pačiai R.Kazėnienei.

Teisingumo ministras išreiškė palaikymą

Pernai rugsėjį trečiojo asmens teisėmis į šią bylą pasiprašė būti įtraukta ir Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius išreiškė palaikymą R.Kazėnienei ir prabilo apie psichologinį spaudimą jos atžvilgiu. Jis pripažino, kad įmonė „Niklita“, kurios vadovas bylinėjasi su R.Kazėniene, vis dar laimi bausmių atlikimo sistemos viešuosius pirkimus. Beje, V.Kuktos sutuoktinė Ingrida Kuktienė skandalo metu ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkės pareigas. Vykdant reorganizaciją, I.Kuktienės įstaigoje nebeliko. Pasak R.Kazėnienės, per trejus metus pasikeitė apie 30 proc. Kauno tardymo izoliatoriaus administracijoje dirbusių asmenų.

2017 m. pabaigoje po tarnybinio patikrinimo dėl nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentas paskelbė siūlantis nutraukti sutartį su bendrove „Niklita“, nustačius, kad procedūros vykdytos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, o laimėtojas nustatytas neteisėtai.

VPT, patikrinusi 2015 metų įmonės „Niklita“ laimėtą pirkimą Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatė, kad vienintelis „Niklitos“ akcininkas V.Kukta yra galimai susijęs su buvusiu izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėju Pranu Vaškiu. Pastarasis buvo Kauno tardymo izoliatoriaus viešųjų pirkimų komisijos narys ir pirmininkas. 2013–2015 metais jis buvo V.Kuktos verslo partneris įmonėje „Vipita“.

VPT konstatavo, kad kai kurie reikalavimai tiekėjams minėtame konkurse dirbtinai ribojo tiekėjų, ypač smulkaus verslo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Pažeidimus nustačiusi VPT rekomendavo nutraukti šią sutartį.

Teisingumo ministerijos atliktas 2015–2017 metų Pravieniškių pataisos namų auditas taip pat parodė pažeidimus, susijusius su keliomis bendrovėmis, tarp jų ir „Niklita“.

Pirmoji įgijo pranešėjo statusą

2019 m. sausį apie negeroves kalėjimų sistemoje prieš dvejus metus paskelbusiai R.Kazėnienei Generalinė prokuratūra suteikė pranešėjo statusą.

R.Kazėnienė – pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė, nes teigė norinti nutraukti bylinėjimąsi su įmone „Niklita“.

Pranešėjos statusą turinčią R.Kazėnienę draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti. Be to, ji gali gauti kompensaciją už patirtą žalą, išmoką už pranešimą apie nusikalstamą veiką.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Jis numato, kad asmeniui dėl pranešime pateiktos informacijos negali būti taikoma atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo ar šmeižto, jeigu teikdamas duomenis pranešėjas manė nurodantis tikslią informaciją.

Pasak teisininkės Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės, tokia formuluotė rodo, kad atsakomybė negalėtų būti taikoma tik už pranešimo teisėsaugai turinį, tuo metu R.Kazėnienė bylinėjasi dėl jos anksčiau išsakytų teiginių.

Pasitraukė iš pareigų

Kauno tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus viršininke pastaruoju metu dirbusi R.Kazėnienė šių metų kovą paskelbė apie pasitraukimą iš statutinių pareigų. Ji siekia tapti šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja. Į šias valstybės tarnautojo pareigas kovo pabaigoje vyks konkursas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas, Saulius Skvernelis, Rasa Kazėnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas, Saulius Skvernelis, Rasa Kazėnienė

Apie atsistatydinimą iš statutinių pareigų R.Kazėnienė paskelbė tą pačią dieną, kai pranešė tapsianti premjero Sauliaus Skvernelio patikėtine gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis