Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienio popietę paskelbė, kad iki gyvos galvos nuteistas, bet prezidentės malonės sulaukęs Justinas Buta į laisvę kol kas neišeis.
15min.lt primena, kad J.Buta yra nuteistas iki gyvos galvos už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais.
Tačiau 2012 m. žudikas gavo prezidentės Dalios Grybauskaitės malonę, kuri leis jam išeiti į laisvę vėliausiai po 9-erių metų.
Tiesa, pats J.Buta taip ilgai laukti neketina – jis kreipėsi į teisėjus dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo ir siekia ištrūkti anksčiau. Kol kas nesėkmingai – tokio pobūdžio jo prašymą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija atmetė jį kaip visiškai nepagrįstą.
J.Butai už tyčinę žmogžudystę iš pradžių buvo skirta mirties bausmė, jį sušaudant. Tačiau Lietuvoje panaikinus griežčiausią bausmę, ji buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
Prezidentė D.Grybauskaitė malonę J.Butai suteikė atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus. Teigiama, kad komisija atsižvelgė į nuteistojo padarytą pažangą ir Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis. Kalėjimo iki gyvos galvos bausmė žudikui pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
Šis nuteistasis nelaisvėje yra praleidęs jau 18 metų, atlikdamas bausmę J.Buta įgijo išsilavinimą, dirba ir savo elgesiu esą rodo norą pasitaisyti.
Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 13 d.) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviems sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.
Dėl bausmės sutrumpinimo sprendžia teismas.
Šį šansą nutaręs išnaudoti J.Buta iš pradžių kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, tačiau pastarasis jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Nuteistasis ir toliau nenuleido rankų – dėl pirminio jam nepalankaus sprendimo pateikė apeliaciją.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su skundžiamos nutarties motyvais, jog taikyti BK 64-1 straipsnio nuostatas J.Butos atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų. Nepagrįstas nuteistojo J.Butos skundo argumentas, kad teisme vykęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas atitiko BK 64-1 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kadangi J.Butos baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, pažymima nutaryje.
Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galiojęs Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) nenumatė tokių supaprastinto proceso formų, kokios yra įtvirtintos šiuo metu galiojančio 2002 m. BPK XXXI skyriuje, ir kurios yra nurodytos BK 64-1 straipsnio 1 dalyje, t.y. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso ar pagreitinto proceso, tačiau net ir tuo atveju, jei ši baudžiamoji byla teisme būtų nagrinėjama jau galiojant 2002 m. BPK, paminėtos bylų supaprastinto proceso formos bet kokiu atveju negalėtų būti taikomos, kadangi J.Buta buvo kaltinamas ir nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis).
Be to, BK 64-1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu. Tai reiškia, kad BK 64-1 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 2013 m. liepos 13 d.
Šiuo konkrečiu atveju nuosprendis, kuriuo nuteistas J.Buta, priimtas 1996 m. gegužės 28 d., įsiteisėjo 1996 m. rugsėjo 25 d., taigi, iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64-1 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, įsigaliojimo.
Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra ir BK 64-1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J.Buta kaltę pripažino tik dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis šiuo metu pilnai prisipažįsta kaltu, atliko didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir yra teigiamai charakterizuojamas, nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 64-1 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šiandienė Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos, kurią sudaro Svajūnas Knizleris (pirmininkas, pranešėjas), Elena Vainienė ir Kęstutis Jucys, nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos paskelbimo.
