Trys šiauliečiai stos prieš teismą dėl sukčiavimo ir kitų su neteisėta įmonių veikla susijusių nusikalstamų veikų. Kaltininkai savo kaltės nepripažįsta arba nekomentuoja, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia inkriminuoti sunkias nusikalstamas veikas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. M. vadovavo vaisių ir uogų didmenine prekyba užsiimančiai įmonei ir kaip organizatorius veikdamas bendrininkų grupėje, manoma, siekė apgaule išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo į biudžetą. Įmonė veikė Šiauliuose ir kitose vietose.
Tyrimo duomenimis, E. M. kartu su dar 2 kaltinamaisiais galimai susitarė, kad teiks 4 uždarųjų akcinių bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl tariamo E. M. ir kitų kaltinamųjų bendrovių uogų ir sraigių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių. Įtariama, kad įmonės akcininkas ir vadovas galimai žinojo, kad realiai jo įmonė sandorių su 4 bendrovėmis neturės. Šioms įmonėms vadovauti buvo paskirti asmenys, sutikę tapti fiktyviais direktoriais. 3 jų jau yra pripažinti kaltais dėl dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų.
Nuo 2015 metų gegužės iki 2016 metų rugpjūčio iš viso buvo išrašyta sąskaitų faktūrų beveik 700 tūkstančių eurų sumai. Įtariama, kad realiai uogos ir sraigės buvo pirktos ne iš įmonių, o iš fizinių asmenų, tačiau tai neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje.
Tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad PVM sąskaitas faktūras E. M. pateikė įtraukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, kuri nežinojo apie jo nusikalstamas veikas. PVM deklaracijose nurodyti duomenys dėl esą įsigytų prekių, leido sumažinti mokėtiną PVM į biudžetą.
Taip, įtariama, E. M. su bendrininkais apgaule iš viso savo įmonių naudai išvengė prievolės sumokėti į Lietuvos biudžetą daugiau nei 170 tūkstančių PVM, rašoma Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės (Šiauliuose) Gabrielės Petkuvienės ketvirtadienį paviešintame pranešime.
Tyrimas parodė, kad E. M., veikdamas kartu su M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė pastarajam tapti savo uždarosios akcinės bendrovės fiktyviu direktoriumi ir akcininku. Notaro kontoroje buvo patvirtinta suklastota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. M. įmonės akcijos neva buvo parduotos M. K. Tyrimo metu nustatyta, kad E. M. apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, o jį atliko FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.
Byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 3 kaltinamiesiems 176 826 EUR civilinį ieškinį.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumento suklastojimą ir disponavimą juo bei neteisėtą juridinio asmens veiklą numato įvairias bausmes, tarp kurių griežčiausia – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
