Aiškinantis priežastis, lėmusias tariamą vienos įmonės nemokumą, nustatyta, kad įtariamieji sudarė fiktyvią konsultacinių paslaugų sutartį su kita Vilniuje esančia įmone ir įtraukė į buhalteriją iš jos gautas sąskaitas faktūras. Jų bendra suma siekė daugiau kaip 140 tūkst. eurų.
Tikrinant konsultacines paslaugas teikusios įmonės veiklą, paaiškėjo, kad realiai ji nevykdė jokios veiklos, įmonės direktoriumi dirbo informacinių technologijų paslaugas teikusios bendrovės verslo plėtros direktorius. Šis už neva suteiktas paslaugas gautus pinigus pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą ir juos išgrynino.
Tokiu būdu klastojant buhalterinę apskaitą buvo pasisavinta daugiau kaip 140 tūkst. eurų informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės lėšų, valstybės biudžetui nesumokėta per 24 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tyrimą FNTT pradėjo po Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos apie tai, kad Vilniuje registruota įmonė nesumokėjo mokesčių. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Vilniaus verslininkams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, mokesčių nesumokėjimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo. Siekiant užtikrinti mokesčių administratoriaus civilinį ieškinį, laikinai apribota nuosavybė į įtariamųjų turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 148 tūkst. eurų.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
